Europos centrinis bankas yra pagrindinė bankų grupė, atsakinga už Europos valiutos vieneto arba euro pinigų politiką. 1998 m. įkurtas Europos centrinis bankas atlieka daug funkcijų, tačiau pirmiausia jam pavesta palaikyti kainų stabilumą valstybių narių valiuta. 2010 m. Europos centrinis bankas turi 16 valstybių narių, kurios remiasi jo politika.
Dabar viena iš pagrindinių bankų sistemų šiuolaikiniame pasaulyje ECB išaugo iš ankstesnių institucijų, tokių kaip Europos pinigų institutas ir ankstesnis Europos pinigų kooperatyvas. ECB buvo Masstrichto sutarties, dar vadinamos Europos Sąjungos sutartimi, rezultatas, atvėrusią kelią Europos Sąjungos kūrimui ir bendros valiutos įgyvendinimui valstybėms narėms. ECB politikos valdoma zona bendrai vadinama euro zona.
Skirtingai nuo kitų centrinių bankų, kurie atlieka daugybę vienodų užduočių, Europos centrinis bankas ypač išskiria vieną tikslą, kuris turi būti aukščiau už visus kitus: kainų stabilumo kūrimą ir palaikymą. Priemonės šiam tikslui pasiekti yra įvairios, tačiau joms būdingas mažas infliacijos lygis ir aukštas užimtumo lygis. Kiti pagrindiniai ECB uždaviniai yra užsienio valiutos politika, valstybių narių atsargų valdymas, pinigų politikos kūrimas ir įgyvendinimas bei mokėjimo sistemų priežiūra.
Europos centrinis bankas turi daug priemonių, padedančių pasiekti pagrindinius savo tikslus. Tai vienintelė organizacija, galinti išleisti banknotus, panašiai kaip JAV Federalinis rezervų bankas. Be to, ji gali glaudžiai bendradarbiauti su kitomis Europos bankų organizacijomis tiek valstybėse narėse, tiek ir trečiosiose šalyse, kad padidintų regiono stabilumą ir supaprastintų operacijas tarp šalių. Jame taip pat yra didelė dalis, skirta rinkti ir analizuoti finansinę statistiką, kuri gali padėti daryti įtaką ir vadovauti politikai.
Sprendimus priima Valdančioji taryba, kurią sudaro šeši vykdomieji nariai ir kiekvienos šalies narės centrinio banko valdytojai. Vykdomuosius narius sudaro prezidentas, viceprezidentas ir dar keturi nariai. Tradiciškai vykdomosios tarybos sudėtis yra kiek įmanoma tarptautinė, kad būtų išvengta favoritizmo suvokimo. Visa valdyba du kartus per mėnesį susitinka Frankfurte, Vokietijoje, kad aptartų politiką ir peržiūrėtų finansinę raidą.
ECB nėra be prieštaravimų. Valdant labai skirtingas valstybes su prieštaringa istorija, sunku, o gal net neįmanoma, įtikti visiems. Diskusijos apie ECB politiką yra bendra politinė tema tiek valstybėse narėse, tiek ir trečiosiose šalyse. Parama organizacijai yra nevienoda, kai kurie mano, kad ji atliko svarbų darbą stabilizuodama Europos valiutą ir pinigų politiką, o niekintojai ir toliau remia nacionalistinę politiką.