Europos ekonominė bendrija – tai 1957 m. Romoje pasirašytos Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos sutarties pavadinimas. Į sutartį taip pat buvo įtrauktos Belgija, Liuksemburgas ir Nyderlandai, kurios tuo metu buvo žinomos kaip Beniliukso šalys. Europos ekonominės bendrijos sutartis buvo skirta suburti šalis nares, kad padėtų sustiprinti jų karines ir ekonomines galias. Sutarčiai valdyti valstybės narės įsteigė parlamentinę asamblėją. Europos ekonominė bendrija ilgainiui buvo žinoma kaip Europos Sąjunga (ES).
Vienas iš pagrindinių Europos ekonominės bendrijos tikslų buvo užmegzti prekybinius santykius tarp valstybių narių. Buvo tikima, kad sutartis paskatins sąžiningą prekybą ir atneš gerovę neišsivysčiusiems regionams. Šalys narės susitarė dėl prekybos politikos, kuri apribotų komercinę prekybą tik šalims, nepriklausančioms jų sąjungai. Tokiu būdu jie tikėjosi, kad galės šiek tiek kontroliuoti kainodarą ir darbo vietų kūrimą. Ekonominė plėtra, kurią šalys narės tikėjosi pasiekti, buvo paremta vadinamosiomis „keturiomis laisvėmis“, kurios užtikrintų nemokamą žmonių, prekių, pinigų ir paslaugų gabenimą tarp šalių narių.
Kitas svarbus Europos ekonominės bendrijos tikslas buvo susijęs su atominės energetikos plėtra. Tuo metu daugelis šalių bandė plėtoti atominę energiją tiek buitiniam, tiek kariniam naudojimui. Kartu jie sudarė Europos atominės energijos bendriją, kuri vėliau buvo pavadinta Euratomu. Skirtingai nuo daugelio kitų branduolinių programų, Euratomas užsibrėžė tikslą plėtoti branduolinę energiją tik taikiems vidaus tikslams. Nė viena iš šešių šalių narių nebuvo pakankamai turtinga, kad galėtų pradėti tokią programą, tačiau sujungusios savo išteklius jos galėjo prisijungti prie branduolinės bendruomenės.
1957–2005 m. Europos ekonominė bendrija patyrė daug pokyčių ir prisidėjo daug naujų narių. Vienas iš svarbiausių įvykių, susijusių su sutartimi, buvo Danijos, Airijos ir Jungtinės Karalystės prisijungimas. Šios šalys pasirašė sutartį 1972 m., o 1979 m. pasekė Graikija. Iki 1994 m. Ispanija, Portugalija, Švedija, Suomija ir Austrija pasirašė sutartį, dėl kurios bendras valstybių narių skaičius padidėjo iki 15. Iki 2005 m. Rytų Europos šalys taip pat pasirašė sutartį, kurios bendras narių skaičius padidėjo iki 27.
27 šalys, sudariusios Europos ekonominę bendriją, buvo vadinamos ES. ES laikoma viena galingiausių sąjungų pasaulyje. Jie turi bendrą rinką ir yra laikomi stipriais kariniais sąjungininkais. Europos Sąjungos prekybos politika laikoma viena sėkmingiausių kada nors sukurtų prekybos politikos krypčių.