Eutimija reiškia normalią nuotaiką. Paprastai manoma, kad žmonės, demonstruojantys teigiamą nuotaiką be ypatingos laimės ar liūdesio, turi eutimišką nuotaiką per medicininius tyrimus. Depresija, nerimas ir kiti nuotaikos sutrikimai gali sumažinti eutimiją, o kartais skiriami gydymo būdai, padedantys pacientams pasiekti subalansuotą nuotaiką.
Diagnozuotas psichikos sutrikimas, pavyzdžiui, depresija, netrukdo žmogui demonstruoti normalios nuotaikos. Eutimijos periodai gali pasireikšti rečiau arba trumpiau, tačiau bet koks normalios nuotaikos laikotarpis laikomas eutimiška nuotaika. Tai galioja ir tiems, kurie turi psichikos sutrikimų.
Tie, kurie demonstruoja eutimišką nuotaiką, demonstruoja ramų ir taikų elgesį. Gyvenimo veikla ir pareigos vyksta įprastai, be didelių sunkumų. Net tie, kuriems nėra diagnozuoto konkretaus psichikos sutrikimo, gali patekti į eutimijos būseną ir iš jos išeiti dėl stresinių situacijų, įskaitant sveikatos problemas, draugo ar šeimos nario mirtį ir sunkumus darbe.
Ekstremalus laimės ir energijos demonstravimas vadinamas euforija. Skirtingai nuo eutimijos, euforija dažnai yra perdėta ir nebūtinai atspindi dabartinę tikrovę. Tai dažnai gali sukelti neteisėtas narkotikų vartojimas, bipolinio sutrikimo manijos stadija ir toksinės situacijos.
Distimija, depresijos forma, yra kitame spektro gale diagnozuojant ir vertinant nuotaikas. Pacientams, sergantiems distimija, trūksta džiaugsmo ir laimės gyvenime. Tai paprastai trunka mažiausiai dvejus metus ir trunka ilgiau nei didelės depresijos epizodas.
Sezoninis afektinis sutrikimas (SAD) gali sukelti įvairius laimės, turinio ir džiaugsmo etapus. Nors sergantieji žiemos mėnesiais patiria didelę depresiją, pavasaris linkęs pereiti prie eutimiškesnės nuotaikos. Kai kuriems žmonėms, kuriems diagnozuotas BAD, atėjus pavasariui gali atsirasti hipertimijos arba hipomanijos požymių. Dėl to pastebimas perėjimas prie staigių ir perdėtų elgesio pokyčių, tokių kaip sumažėjęs miegas, kalbumas ir padidėjęs optimizmas.
Kiti sutrikimai, turintys įtakos nuotaikai, pavyzdžiui, bipolinis sutrikimas, gali neleisti žmonėms patirti lygios nuotaikos ir eutimijos. Žmonės, sergantys bipoliniu sutrikimu, svyruoja tarp manijos ir depresijos būsenų. Jie kenčia nuo ekstremalių pakilimų ir nuosmukių, tačiau jiems gali padėti sureguliuoti nuotaiką ir patirti eutimijos periodus.
Vartojant vaistus, gydant ir keičiant elgesį, psichikos sutrikimų turintys asmenys gali pasiekti eutimijos būseną. Tokie pokyčiai kaip padidėjęs fizinis aktyvumas, meditacija, mėgavimasis pomėgiais ir popamokine veikla gali teigiamai paveikti nuotaiką ir sukelti eutiminę nuotaiką.