Terminas evapotranspiracija jungia du žodžius: vandens išgarinimas iš dirvožemio ir vandens iš augalų transpiracija į orą. Evapotranspiracija reiškia visišką vandens patekimą iš pasėlių į orą. Vanduo iš bet kokio drėgno paviršiaus išgaruoja į orą, nebent oras būtų prisotintas. Vandens paviršiai, besiliečiantys su oru, pavyzdžiui, ežerai, augalų lapai ir drėgnas dirvožemis, išgarina vandenį.
Augalų lapai netenka vandens per mažas angas, vadinamas stomatomis, kurios yra lapų paviršiuje. Vanduo juda iš drėgnos dirvos į augalo šaknis, aukštyn per augalą, o lapai per stomatas. Evapotranspiracija laisvai vadinama pasėlių vandens naudojimu.
Vanduo pasėliams yra svarbus, nes nuo jo priklauso, kiek vandens turi tiekti laistymas ar lietus. Jei vandens per mažai, pasėlių derlius gali sumažėti. Jei drėkinama per daug, eikvojama energija, vanduo ir maistinės medžiagos bei be reikalo išeikvojamas vandeningasis sluoksnis.
Vanduo augaluose atlieka tris funkcijas. Jis juos vėsina ir drėkina, taip pat būtinas maistinėms medžiagoms transportuoti. Mažiau nei 1% vandens lieka augalo audinyje. Atsižvelgiant į tai, kad vanduo sudaro 90% daugumos pasėlių svorio, tai gali atrodyti stebina, tačiau augalai vandenį naudoja kitiems tikslams.
Oras yra pagrindinis evapotranspiracijos veiksnys. Augalų ir dirvožemio paviršiaus temperatūra beveik lygi oro temperatūrai. Ryškesnė saulės šviesa reiškia, kad augalai turi išgarinti daugiau vandens per evapotranspiraciją, kad jų temperatūra būtų artima normaliai. Jei oras sausas ir karštas, pučia stiprus vėjas, pasėliai greičiau praras vandenį. Iš augalų išgaruos daugiau vandens, jei oras bus aukštesnės temperatūros, jei bus daugiau saulės energijos ir mažesnė drėgmė bei didesnis vėjo greitis.
Evapotranspiracija apskaičiuojama naudojant daugybę formulių. Yra kompiuterių programinės įrangos programų, padedančių žmonėms įvertinti evapotranspiraciją. Radijas, laikraščiai ir tinklo paslaugos dažnai skelbia ataskaitas apie galimus garavimo duomenis. Taip pat yra pasėlių palyginimas, pagal kurį palyginamas etaloninių augalų išgaravimo greitis su tų pačių rūšių pasėliais, kuriuos augina kiti asmenys.
Dirvožemio vanduo ir pasėlių vanduo yra labai svarbūs pasėlių garavimui ir labai svarbūs drėkinimo valdymui. Dirvožemio ypatybės lemia, kaip stipriai jis gali sulaikyti vandenį ir kaip greitai tas vanduo gali pakeisti sugertą vandenį pasėlių augaluose. Augalo šaknies gylis reguliuoja vandens kiekį, kuris pasėliui gali išgaruoti. Pagrindinis drėkinimo tikslas yra užtikrinti, kad dirvožemio vandens kiekis neapribotų garavimo.