F poskyris yra Vidaus pajamų kodekso skyrius, apimantis kontroliuojamų užsienio korporacijų (CFC) uždirbtas pajamas. Pagal mokesčių kodeksą, pajamos iš KFK turi būti deklaruojamos pagal akcininko bendrąsias pajamas, neatsižvelgiant į tai, ar tos pajamos buvo paskirstytos pateikiant mokesčius, ar ne. Taigi akcininkai moka mokesčius nuo pajamų. Jei uždarbis dar nepaskirstytas, kai bus, jis vėl nebus apmokestinamas, nes yra apribojimų apmokestinti anksčiau apmokestintas pajamas.
CFC yra įmonė, kurios daugiau nei 50% vertės kontroliuoja Amerikos akcininkai. Tai gali būti įmonės akcijų turėtojai, taip pat žmonės, kuriems įmonė tiesiogiai priklauso. Dažna situacija – vienos Amerikos įmonės dukterinė įmonė užsienyje. F poskyris leidžia Jungtinių Valstijų vyriausybei rinkti mokesčius už tos bendrovės uždirbtas pajamas, remiantis argumentu, kad Amerikos savininkai gauna naudos nepriklausomai nuo to, ar tos pajamos išmokamos jų uždirbimo metu, ar ne.
Šis mokesčių kodekso skyrius skirtas užkirsti kelią situacijoms, kai žmonės naudojasi investicijomis užsienyje kaip mokesčių atidėjimo forma. Jis kartu su kitomis mokesčių kodekso sritimis naudojamas mokesčiams laiku surinkti. Periodiškai susidomėjus mokesčių kodekso reforma, susijusia su užsienio pajamomis, F poskyris yra pertvarkytas. Todėl žmonėms, investuojantiems į CFC ir kitas užsienio investicijas, svarbu pasikonsultuoti su mokesčių administratoriumi ir įsitikinti, kad jie deklaruoja savo pajamas ir tinkamai deklaruoti mokesčius.
F poskyris apima daugybę pajamų šaltinių. Viena ypač intriguojanti nuostata yra skirsnis, įpareigojantis įtraukti sumas, sumokėtas kyšiais ir bendrovės vardu. Mokesčių kodekso tikrintojai gali rasti daugybę įspėjimų, tokių kaip šis, reikalaujantis, kad žmonės deklaruotų ir mokėtų mokesčius už nelegalią veiklą. To nepadarius, Vidaus mokesčių tarnyba gali pradėti tyrimą, kaip apmaudu sužinojo gangsteris Al Capone.
F poskyryje yra keletas skirsnių, apibrėžiančių įvairias pajamų rūšis ir jų deklaravimo būdus. Kadangi ši informacija periodiškai keičiasi, žmonės turėtų įsitikinti, kad pateikiant mokesčius dirba su naujausia informacija. Turėtų būti naudojamos einamųjų metų formos, o iškilus klausimams – peržiūrėti naujausią atnaujintą mokesčių kodekso versiją.