Failų trynimas – tai failų pašalinimo iš kompiuterio atminties įrenginio praktika. Kai kurie vartotojai ištrina failus, nes jiems jų nebereikia arba jie turi kelias duomenų kopijas, o kiti ištrina failus norėdami ištrinti konfidencialius duomenis ir pagerinti saugumą. Nors failas paprastai ištrinamas tyčia, gali kilti problemų, kai kas nors netyčia ištrina failą. Kiekviena operacinė sistema turi savo failų ištrynimo būdą, todėl, atsižvelgiant į ištrynimo priežastį, reikia pagalvoti, kaip geriausia ištrinti failą. Ištrintus failus dažnai galima atkurti naudojant trečiųjų šalių įrankius, o tai kelia papildomų saugumo problemų.
Failų ištrynimo priežastys gali būti poreikis atlaisvinti vietos diske, pašalinti virusais užkrėstus failus, pasenusias programų versijas ir slaptus duomenis prieš atsikratant saugojimo įrenginio. Nors dažniausiai vartotojai failų trynimą atlieka patys, operacinė sistema ir jos programos ištrina failus ir kompiuterio fone. Kai kurie šio fono ištrynimo pavyzdžiai yra žiniatinklio naršyklė, sukonfigūruota ištrinti laikinuosius failus, kai vartotojas uždaro programą, ir operacinės sistemos apsikeitimo ir puslapių failus, kuriuos operacinė sistema nuolat ištrina ir perrašo.
Ištrinant failą ar aplanką iš kompiuterio standžiojo disko, duomenys paprastai visiškai neišnyksta nenaudojant trečiosios šalies disko valymo įrankių. Paprastai operacinė sistema pirmiausia perkelia failą į šiukšliadėžę arba šiukšliadėžę, kuri yra aplankas, kuriame yra ištrinti elementai, kad būtų galima atkurti. Nors ši koncepcija naudinga netyčia ką nors ištrinant, gali kilti saugumo problemų, jei vartotojas neištuština aplanko turinio. Ištuštinus aplanką, dėl kompiuterinių failų sistemų veikimo datum visiškai neišnyksta. Laikui bėgant ant ištrintų duomenų įrašoma daugiau failų, tačiau failų likučiai išlieka ir dažnai juos galima atkurti naudojant kompiuterinę ekspertizę arba duomenų atkūrimo programas.
Geriausias saugaus failo ištrynimo sprendimas yra saugaus trynimo metodo naudojimas. Labiausiai paplitęs metodas apima disko perrašymą vieną ar kelis kartus nuliais ir vienetais, o tai į saugojimo įrenginį patalpina atsitiktinius duomenis. Kuo daugiau kartų diskas perrašomas, tuo labiau sumažėja tikimybė, kad kas nors galės atkurti duomenis. Jei disko failų ištrynimas yra toks svarbus, kad neturi būti galimybės atkurti, geriausias sprendimas gali būti fizinis disko sunaikinimas ugnimi arba smulkinimas.