Nukritę skliautai, dar vadinami plokščiapėdėmis arba pes planus, yra būklė, kai visa pėdos apačia liečiasi žemę, kai žmogus stovi. Įprastoje pėdoje tarp kulno ir pėdos rutulio yra skliautas. Nukritę lankai paprastai yra įgyta būklė, nors plokščiapėdystė gali būti nuo vaikystės, jei skliautas iš pradžių niekada nesusiformavo. Kai kuriais atvejais, paprastai tais atvejais, kai skliautas niekada nesusiformavo, plokščiapėdystė nekelia nerimo. Tačiau jei jie išsivysto suaugus ir sukelia plokščią pėdą, paprastai ją lydi skausmas ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Standus nukritusias arkas paprastai lengva atskirti nuo lanksčios veislės pagal skausmo priežastį, tačiau yra paprastas testas, kurį žmogus gali atlikti, jei nėra tikras. Jis turėtų stovėti ant kojų pirštų, o jei atsiranda skliautas, ši būklė vadinama lanksčia plokščia pėda ir dėl to nereikia jaudintis. Yra buvę olimpinių bėgikų su tokio tipo plokščiapėdėmis. Kita vertus, jei pėda lieka plokščia apačioje, kai žmogus stovi ant kojų pirštų, būklė yra standi, todėl asmuo turėtų kreiptis į podologą. Tas pats pasakytina ir tuo atveju, jei žmogus pastebi bet kokius pėdų skliautų pokyčius arba jei jam skauda pėdą, nesvarbu, ar šis tyrimas rodo, kad jis turi lanksčią plokščiapėdystę.
Nukritę lankai gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, įskaitant padidėjusį elastino kiekį nėštumo metu, artritą, traumą, pernelyg didelį pėdos apkrovą, susiliejusius pėdos kaulus arba papildomą kaulą. Jie gali sukelti ne tik pėdų, bet ir kojų, kelių, nugaros skausmą bei mobilumo praradimą. Būklė dažniausiai gydoma ortopedija, į batus įdedamos kojoms paremti konstrukcijos, tačiau sunkiais atvejais to gali nepakakti. Taip pat gali būti naudingi pratimai, skirti stiprinti ir atstatyti arkas. Chirurgija kartais yra geriausias gydymo būdas, nes ji gali visiškai atstatyti arkas ir duoda ilgalaikių rezultatų, tačiau ji yra gana brangi ir laikoma paskutine išeitimi.