Federalinis nusižengimas yra nusikaltimo rūšis. Jungtinėse Valstijose ir šalyse, kuriose yra panašios teisinės sistemos, nusikaltimai skirstomi į dvi kategorijas: baudžiamuosius nusižengimus ir nusikaltimus. Baudžiamieji nusižengimai laikomi lengvesniais nusikaltimais, o nusikaltimai – sunkiausiomis nusikalstamomis veikomis. Kitose vietose, pvz., Jungtinėje Karalystėje, naudojamas kitoks nusikaltimų pavadinimas, skirstant nusikaltimus į trumpalaikius nusikaltimus, kurie yra nesunkūs, ir į baudžiamuosius nusikaltimus, kurie yra sunkesni. Federalinis nusižengimas yra nedidelis nusikaltimas, pažeidžiantis federalinės vyriausybės nustatytą įstatymą.
Asmuo turi laikytis federalinių, regioninių ir vietinių įstatymų. Pavyzdžiui, valstijoje ar mieste gali būti įstatymai, kurie skiriasi nuo federalinės vyriausybės nustatytų įstatymų. Tačiau dažnai vietiniai ir federaliniai įstatymai yra panašūs. Pavyzdžiui, vairavimas apsvaigus paprastai yra federalinis ir vietinis nusikaltimas. Kai kurios nusižengimų rūšys yra federalinės vien todėl, kad pažeidžia federalinius įstatymus, o kiti laikomi federaliniais nusikaltimais dėl to, kur jie buvo padaryti.
Norėdami suprasti, kaip vieta gali turėti įtakos tam, ar nusikaltimas laikomas federaliniu nusižengimu, pagalvokite apie smulkią vagystę. Jei asmuo pavagia piniginę, kurioje yra nedidelė grynųjų pinigų suma, tokia veika paprastai laikoma nusižengimu ir būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal tos jurisdikcijos teisės aktus. Tačiau jei šis nusikaltimas būtų įvykdytas dėl federalinės nuosavybės, tai būtų federalinis nusižengimas. Panašiai, jei asmuo pradeda daryti nusikaltimą vienoje valstybėje, o paskui išvyksta į kitą valstiją tęsti savo nusikalstamos veikos, nusikaltimas dažnai laikomas federaliniu nusikaltimu dėl valstybės ribų peržengimo.
Yra daug rūšių nusikaltimų, kurie gali būti laikomi federaliniais nusižengimais. Jie svyruoja nuo vairavimo neblaiviam ir užpuolimo iki vagystės ir net kai kurių rūšių šantažo. Pavyzdžiui, smurtas šeimoje pažeidžia federalinius įstatymus. Jei sutuoktinis ar kitas šeimos partneris muša ar grasina panaudoti mirtiną ginklą prieš savo sutuoktinį ar šeimos partnerį, tai laikoma nusikaltimu. Tai pažeidžia ne tik federalinius įstatymus, bet ir daugumos vietinių jurisdikcijų įstatymus.
Įdomu tai, kad asmeniui, kuris pažeidė smurto šeimoje įstatymą, gali būti taikomi aukštesni standartai, kai kalbama apie kitus federalinius įstatymus. Pavyzdžiui, auka smurto šeimoje byloje gali gauti apsaugos įsakymą. Šioje nutartyje iš esmės reikalaujama, kad kaltinamasis laikytųsi atokiau nuo aukos ir nesukeltų jam daugiau žalos. Jei asmuo, kuriam taikomas apsaugos įsakymas, po įsakymo randamas turintis šaunamąjį ginklą, jis pažeidžia federalinį įstatymą.