Mokestis paprastas absoliutus yra nekilnojamojo turto nuosavybės rūšis, kai savininkas turi visas su žeme susijusias teises. Ji gali naudoti žemę, sunaikinti žemę, atiduoti ją kam nors kitam pagal testamentą ar aktą arba paimti iš žemės daiktus, pavyzdžiui, medžius, akmenis ar produkciją. Tai viena iš vienintelių žemės nuosavybės rūšių, kai žemės savininkas – su keliomis išimtimis – su ta žeme gali daryti beveik viską, ką nori. Jei žemės savininkas mirtų be testamento, mokestis paprastas absoliutus nuosavybės teisės perduotų savininko įpėdiniams kaip mokestis paprastas absoliutus turtas.
Paprastai asmuo, turintis mokestį už paprastą absoliutų turtą, turi visišką ir visišką nuosavybės teisę į tą žemės sklypą. Paprastai jai leidžiama daryti su savo žeme ką tik nori. Tačiau yra šios taisyklės išimčių. Pavyzdžiui, žemės savininką vis dar riboja susitarimai, zonos potvarkiai, įstatymai ir taisyklės. Taigi, jei jai priklausytų paprastas absoliutus turtas, už kurį mokama už mokestį, ji gali nenaudoti to žemės sklypui laikyti arklidės, jei teritorijos sutartys draudžia šioje žemėje ūkinius gyvūnus. Kitame pavyzdyje jai gali būti neleidžiama statyti užtvankos ir blokuoti vandens iš upės, tekančios per jos valdą.
Paprastai mokesčiai paprasti absoliučiai randami šalyse, kurios laikosi bendrosios teisės, o ne civilinės teisės praktikos. Paprastai vienintelės nuosavybės teisės, kurios yra stipresnės už tas, kurios suteikiamos už paprastą absoliutų turtą, yra tos, kurios yra rezervuotos vyriausybėms, vadinamos alodialinėmis teisėmis arba titulais. Šie pavadinimai yra reti, ypač bendrosios teisės šalyse, ir datuojami feodaliniais laikais. Tačiau jie egzistuoja kai kuriose srityse, pavyzdžiui, Kvebeke, Kanadoje.
Vyriausybinės teisės, viršijančios namo savininko teises, net jei turtas visiškai priklauso žemės savininkui, taip pat gali apimti vyriausybių valdžią. Ši teisė leidžia vyriausybei įsigyti savininko žemės sklypą už nustatytą kainą, tačiau tai paprastai daroma be žemės savininko sutikimo. Nors ši procedūra Jungtinėse Valstijose vadinama eminent domain, kitose šalyse ji turi kitus pavadinimus. Pavyzdžiui, Kanadoje ir Pietų Afrikoje tai vadinama ekspropriacija. Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Naujojoje Zelandijoje tai vadinama privalomuoju pirkimu.