Fenitoinas yra vaistas nuo epilepsijos, vartojamas vienas arba kartu su kitais vaistais nuo epilepsijos su epilepsija susijusiems priepuoliams gydyti. Fenitoino toksiškumas gali pasireikšti, jei fenitoino koncentracija pakyla virš terapinio lygio. Fenitoino toksiškumo simptomai gali būti sumišimas, neryškus matymas ir neaiški kalba, ir gali pasireikšti net esant terapiniam lygiui. Jei fenitoiną vartojančiam pacientui pasireiškia bet kuris iš šių simptomų arba įtariamas fenitoino perdozavimas, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Svarbu, kad būtų pasiektas terapinis vaisto kiekis, kad būtų galima gydyti epilepsiją ir išvengti traukulių. Tam gali prireikti iš pradžių subtiliai koreguoti dozę ir reguliariai stebėti terapinius vaistus, kad jų koncentracija nepadidėtų. Dozės koreguojamos labai nedaug dėl fenitoino farmakokinetikos.
Fenitoino metabolizmas daugiausia vyksta kepenyse ir jam didelę įtaką daro citochromo P450 fermentai. Šiuos fermentus gali paveikti kartu vartojami vaistai, kurie gali juos sukelti arba slopinti, todėl gali pakisti fenitoino kiekis. Fenitoino metabolizmas taip pat skiriasi nuo žmogaus iki žmogaus, todėl reikia individualiai nustatyti dozę.
Kai kurie vaistų, galinčių sukelti fenitoino toksiškumą, pavyzdžiai yra kiti vaistai nuo epilepsijos, tokie kaip karbamazepinas arba topiramatas; kai kurie vaistai, vartojami gastroezofaginiam refliuksui (GERL) gydyti, pvz., omeprazolas ir cimetidinas; ir estrogenai, esantys kai kuriose geriamosiose kontraceptinėse tabletėse arba pakaitinėje hormonų terapijoje (HRT). Vaistų, kurie gali sąveikauti su fenitoinu, sąrašas yra platus. Bet kokius kartu vartojamus vaistus, įskaitant homeopatinius ar papildomus vaistus, reikia aptarti su juos skiriančiu gydytoju. Kartu vartojamų vaistų dozių keitimas taip pat gali turėti įtakos fenitoino kiekiui.
Naujagimiai ir pagyvenę žmonės yra ypač jautrūs fenitoino toksiškumui, todėl juos reikia dar atidžiau stebėti. Kai kurios sąlygos taip pat gali paskatinti pacientus išsivystyti toksiškumu. Tai apima nėštumą ir hipoalbuminemiją arba žemą albumino kiekį, kuris gali atsirasti dėl netinkamos mitybos ar nefrozinio sindromo. Alkoholio vartojimas taip pat gali padidinti fenitoino kiekį, todėl jo reikėtų vengti.
Jei pacientui, vartojančiam fenitoiną, atsiranda bet kokių toksiškumo požymių, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, psichikos būklės pasikeitimą ar sumišimą, neryškų matymą, neaiškią kalbą ir koordinacijos praradimą, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Toksiškumas fenitoinui yra laikomas neatidėliotinu medicininiu atveju ir negydomas gali sukelti komą ir turėti poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai.
Atsižvelgiant į toksiškumo lygį, gali prireikti hospitalizuoti. Gydymas yra simptominis ir gali apimti detoksikaciją anglimi. Gali prireikti psichiatro ar neurologo konsultacijos, kad būtų galima stebėti, ir bus kruopščiai koreguojama fenitoino dozė, kad būtų išvengta tolesnio toksiškumo.