Fenokopija yra organizme randamas požymis, kuris išsivysto veikiant aplinkos veiksniams ir kuris prilygsta identiškam ar panašiam kitam organizmui, kuriame tas požymis yra dėl genetinių veiksnių. Šis žodis taip pat vartojamas apibūdinant požymį, atsirandantį dėl aplinkos veiksnių, kurių nėra kituose tos pačios rūšies individuose. Todėl fenokopija yra organizmo fenotipo dalis, kurią sudaro visas stebimas jo požymių rinkinys. Organizmo genotipas yra visas jo genetinis kodas, esantis jo DNR ir apima visus įmanomus bruožus ir ypatybes, o ne tik tas, kurios yra išreikštos konkrečiame individe.
Evoliucijos ir rūšių vystymosi tyrimas yra glaudžiai susijęs su genetika ir paveldimumu. Atpažinti tam tikrą organizmo požymį kaip fenokopiją, priešingai nei paveldimą požymį, užkoduotą jo genotipe, svarbu bandant klasifikuoti organizmus arba atsekti jų vystymąsi laikui bėgant. Dažnai fenokopija painiojama su genetiniu požymiu, todėl kyla painiavos klasifikuojant ar identifikuojant.
Žmogus, kurio plaukai tapo šviesesnio atspalvio dėl ilgo buvimo ryškioje saulės šviesoje, priešingai nei kito, kurio plaukai natūraliai yra tokios spalvos, yra vienas iš fenokopijos ir genetinės savybės skirtumo pavyzdžių. Kitas pavyzdys yra gyvūnas, kurio kailis keičia spalvą keičiantis temperatūrai. Pavyzdžiui, sniegbačių kiškių kailis žiemą tampa baltas, o vasarą įgauna margas rudos ir pilkos spalvos atspalvius. Fenokopijos požymių pavyzdžiai dažniausiai pastebimi organizmo išvaizdoje, bet gali pasireikšti ir organizmo elgesyje.
Kitas fenokopijos apibrėžimo būdas yra bruožo gebėjimas būti perduodamas organizmo palikuonims. Pavyzdžiui, sniegbačių kiškio palikuonys išlaikytų pilkai rudą spalvą, jei nebūtų veikiami žiemos sąlygų. Balta spalva nėra paveldima, ją įtakoja gyvūno aplinka. Dydis yra dar vienas fenokopijos išraiškos pavyzdys. Gyvūnas, gyvenantis aplinkoje, kurioje gausu maisto, gali užaugti iki savo rūšies dydžio ribų, o jo palikuonys gali nepasiekti panašaus dydžio aplinkoje, kurioje trūksta maisto.