Ferofluidas yra skystis, kuriame yra neįtikėtinai mažų magnetinės medžiagos gabalėlių. Paprastieji metalai yra kobaltas, magnetitas ir geležis. Svarbu, kad šie metalo gabalai būtų pakankamai maži, kad, veikiami magnetu, liktų skysti. Ši riba yra maždaug dešimties nanometrų.
Kai daugelis žmonių vartoja terminą ferofluidas, jie taip pat turi omenyje magnetorheologinį skystį – skystį, visais atžvilgiais panašų į feroskystį, išskyrus tai, kad dalelių dydis yra didesnis. Šis dydžio skirtumas reiškia, kad veikiamas magnetinio lauko skystis tampa kietas, o tada, kai magnetinis laukas pašalinamas, vėl tampa skysčiu.
Ferofluido dalelės gali būti suspenduotos vienoje iš daugelio skirtingų medžiagų. Dažniausiai naudojami skysčiai yra vanduo ir aliejus. Į šį pagrindinį skystį pridedama tam tikros paviršiaus aktyviosios medžiagos, kad skystis būtų stabilesnis.
Vienas iš svarbiausių karinių feroskysčių panaudojimo būdų buvo devintojo dešimtmečio pabaigoje kaip radaro atbaidymo forma. Nudažyti feroskysčiu ir nemagnetiniais dažais, lėktuvai gali sugerti radaro bangas ir likti nematomi radarui, kai jie skrenda virš galvos.
Taip pat vykdoma daugybė įdomių projektų, kuriuose naudojamas tiek feroskystis, tiek magnetorheologinis skystis. Viename iš jų siekiama sukurti lengvus, labai lanksčius drabužius, kuriuos galima paversti tvirtais kūno šarvais per mažiau nei vieną šimtąją sekundės dalį, sukuriant elektromagnetinį lauką, paverčiantį skysčius į kietą būseną. Ferofluidas taip pat naudojamas kaip vėžio aptikimo metodas, garsiakalbiuose ir kietuosiuose diskuose bei įvairių prietaisų sandarinimui.
Ferrofluid gali veikti esant ekstremalioms temperatūroms, nuo -55°C iki 200°C (nuo -67°F iki 392°F), todėl jie idealiai tinka bet kuriai Žemės vietai ir ypač tinka kosmoso sąlygoms. Kadangi naudojamas skystis ir kietosios dalelės gali būti gana įvairios, daugumą ferofluido savybių galima pakeisti. Laidumas, klampumas ir nepastovumas gali būti labai paveikti, todėl mokslas ir pramonė gali pritaikyti feroskysčius pagal specifinius poreikius.