Fibonačio koeficientai yra padalijus Fibonačio skaičių serijos narius iš eilės arba prieš juos. Fibonačio koeficientai naudojami techninėje akcijų ir kitų finansų bei biržos prekių rinkų analizėje kaip priemonė atpažinti ir prognozuoti kainų pokyčių tendencijas. Tiksliau, jie naudojami kainų palaikymo ir pasipriešinimo lygiams bei galimiems kainų tendencijų lūžio taškams nustatyti, taip pat ilgalaikei rinkos judėjimo eigai prognozuoti. Padalijus vieną Fibonačio serijos narį iš kito sekoje, prasidedančioje 55 ir 89, gaunama apytiksliai 0.618, kurio atvirkštinė vertė matematikams žinoma kaip phi arba auksinis santykis. Sėkmingų eilučių koeficientai, gauti padalijus vieną skaičių iš antrojo ir trečiojo sekančių serijos narių, duoda 0.382 ir 0.286, kurie visi naudojami siekiant nustatyti galimus kainų tendencijų posūkius.
Fibonačio seriją ir koeficientus atrado XIII amžiaus italų buhalteris ir matematikas Leonardo Fibonacci. Pirmasis jų pritaikymas finansų rinkoms priskiriamas RN Elliotui, XIX amžiaus pabaigos telegrafo operatoriui, geležinkelių vadovui ir buhalteriui. Gyvenimo pabaigoje Elliotas jas naudojo analizuodamas akcijų rinkos kainų tendencijas ir sugalvojo vadinamąją Ellioto bangos teoriją. Profesionalus vertybinių popierių biržos prekiautojas Robertas Prechteris vėl išpopuliarino Ellioto bangų teoriją devintajame dešimtmetyje, kai iš naujo paskelbė visus Ellioto darbus ir panaudojo juos kaip savo investicinės paslaugos pagrindą.
Ellioto bangų teorija teigia, kad akcijų rinkos kainos kyla ir mažėja pagal penkių bangų modelius, kurių posūkio taškai atitinka Fibonačio koeficientus. Po pirmosios pagrindinės bangos seka antroji banga priešinga kryptimi, paprastai grįžtanti 61.8 % pradinės bangos. Trečioji banga pradine kryptimi paprastai yra didžiausia. Ketvirtoji banga vėl juda priešingai pradinei tendencijai ir po jos seka paskutinė, penktoji banga pradine kryptimi. Fibonačio koeficientai dažniausiai žymi bangų serijos posūkio taškus.
Fibonačio koeficientai taip pat naudojami vadinamiesiems atsekimo lygiams nustatyti. Šiose diagramose pateikiami galimo kainų palaikymo ir pasipriešinimo lygiai. Jie atitinka Fibonačio koeficientus 0.618, 0.382 ir 0.236, padaugintus iš verčių rinkos piko ir žemiausio lygio metu. Be Fibonacci koeficientų, daugelis prekiautojų taip pat naudoja 50% ir 78.6%, norėdami nurodyti galimo palaikymo ir pasipriešinimo lygius.
Fibonačio koeficientų ir Ellioto bangų teorijos šalininkai linkę uoliai tikėti. Jie paprastai priskiria teorijos nesėkmes neteisingai taikomai, o ne įrodymams, kad ji ne visada ar visuotinai galioja. Kiti pripažįsta, kad Fibonacci ir Elliot metodikos yra vertingos ir gali suteikti prekybininkams „pranašumo“, tačiau jomis nepasitiki. Atlikusi tyrimą viena investicijų tyrimų grupė nustatė, kad Fibonacci paramos ir pasipriešinimo lygiai bei Ellioto bangų teorija tikslias prognozes pateiks tik maždaug pusę laiko.