Fibroma arba gimdos lejomioma yra ne vėžinis augimas, kuris dažniausiai išsivysto įsčiose arba gimdoje. Miomų degeneracija įvyksta, kai fibromos dydis daugelį metų didėja, o jos aprūpinimas krauju nebepakankamas naviko centrui palaikyti. Degeneracija, susijusi su ląstelių mirtimi, vyksta fibroidų viduje, o kalcifikacija, kai kalcis nusėda fibromos audinyje, gali būti matomas ultragarsu. Fibromos degeneracijos procesas kartais gali sukelti skausmą dubens srityje.
Gimdos miomos yra labai dažnos ir dažniausiai pasitaikančios ne vėžinės arba gerybinės daržovės, kurios moterims nustatomos prieš menopauzę. Laimei, dauguma miomų nesukelia jokių simptomų, o gydymo prireikia tik iki penktadalio visų atvejų. Paprastai fibromos auga gimdos sienelėje, o mažuma vystosi gimdos išorėje arba auga jos viduje. Miomų gali būti viena arba daug, o jų dydis gali būti nuo per mažų, kad matytųsi, iki kelių colių (centimetrų) skersmens.
Paprastai tokio tipo degeneracija dažniau pasireiškia esant didesniems navikams, ir nors fibromos paprastai didėja lėtai, jų vystymuisi gali turėti įtakos hormonų lygis. Estrogenai skatina augimą, o estrogeno trūkumas, pavyzdžiui, po menopauzės, sukelia miomų susitraukimą. Kai mioma staiga išauga per didelė ir jos aprūpinimas krauju prarandamas, atsirandanti miomų degeneracija gali sukelti gana stiprų skausmą, lokalizuotą tam tikroje dubens srityje. Skausmas gali išnykti be nieko, išskyrus skausmą malšinančius vaistus, paprastai greičiau nei per mėnesį. Kartais degeneracija yra laipsniškesnė, tokiu atveju skausmas yra silpnesnis, bet tęsiasi ilgiau.
Fibromos gydymas skiriasi priklausomai nuo simptomų, bet kokių ataugų dydžio ir padėties bei nuo to, ar moteris tikisi turėti vaikų ateityje. Jei yra didelė fibroma, kuri degeneruojasi ir sukelia nuolatinį skausmą, gydymas gali būti histerektomija, siekiant visiškai pašalinti naviką. Kartais gali būti taikoma procedūra, vadinama miomektomija, kai išpjaunama bet kokia fibroma, bet išsaugoma gimda, arba gali būti atliekama endometriumo rezekcija, kurios metu kartu su mioma pašalinama ir gimdos gleivinė. Metodai, tausojantys gimdą, turi trūkumą, kad fibroma gali pasikartoti.
Kai kurie fibromų mažinimo metodai imituoja natūralų fibroidų degeneracijos procesą, nukreipdami kraujo tiekimą į navikus arba tiesiogiai sunaikindami centrines ląsteles. Vienas iš gydymo būdų apima mažyčių plastikinių rutuliukų įšvirkštimą į arterijas, kurios veda prie miomų, veiksmingai blokuojančių kraujo tiekimą. Kitoje technikoje lazerio arba ultragarso energija sutelkiama į ląsteles, esančias fibromos centre, todėl jos miršta.