Fibrozitas, paprastai žinomas kaip fibromialgija, yra lėtinė sveikatos būklė, kuriai būdingas nuolatinis, plačiai paplitęs skausmas, pažeidžiantis raumenis, sąnarius ir kitus minkštuosius kūno audinius. Simptomai, susiję su šia būkle, gali pasireikšti savarankiškai arba būti kartu su kitais raumenų ir kaulų sistemos sutrikimais, tokiais kaip reumatoidinis artritas. Šios būklės gydymas priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant simptomų sunkumą, ir gali apimti receptinių vaistų bei fizinės terapijos vartojimą.
Fibromialgija yra būklė, kurios priežastis nėra žinoma. Teigiama, kad asmenims, patyrusiems fizinę ar emocinę traumą, gali pasireikšti simptomai dėl smegenų gebėjimo tinkamai perduoti ir interpretuoti kūno reakciją į skausmą. Kitos teorijos rodo, kad miego sutrikimai arba medžiagų apykaitos pokyčiai raumenų ir kaulų sistemoje gali prisidėti prie fibrozito išsivystymo.
Simptominiai asmenys gali patirti įvairius apibendrintus požymius, įskaitant rytinį sustingimą, nuolatinį nuovargį ir emocinius pokyčius, įskaitant nerimą ir depresiją. Dažniausias šio sutrikimo pasireiškimas yra nuolatinis, plačiai paplitęs skausmas, pasireiškiantis specifinėmis, jautriomis vietomis, tokiomis kaip sąnariai. Asmenys, sergantys fibroitu, gali patirti lėtinį raumenų diskomfortą, kūno skausmus, tirpimą ir dilgčiojimą, kuris paveikia pėdas ir rankas. Kai kuriems gali išsivystyti papildomos sąlygos, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromas (IBS), širdies plakimas ir migrena. Įprastos koncentruoto diskomforto vietos gali būti kaklas, apatinė nugaros dalis ir klubai.
Asmenims, sergantiems fibromialgija, dažnai atsiranda miego sutrikimų, dėl kurių pablogėja jų gebėjimas ramiai išsimiegoti. Tyrimai rodo, kad sutrikęs miego ciklas gali neleisti žmonėms, kuriems pasireiškia simptomai, patirti giliausią miego lygį, reikalingą pailsėti ir atkurti kūną. Fibromialgija sergantiems pacientams, kurie patiria miego sutrikimų, gali išsivystyti antrinės būklės, tokios kaip miego apnėja arba neramių kojų sindromas (RLS).
Prieš patvirtinant fibromialgijos diagnozę, simptomai paprastai stebimi mažiausiai tris mėnesius. Diagnostikos tikslais yra 18 nurodytų jautrumo zonų, susijusių su šia būkle. Asmenims, kurie jaučia nuolatinį jautrumą ir diskomfortą bent 11 iš anksto nustatytų sričių, gali būti diagnozuota fibromialgija; šios sritys apima rankas, pečius ir kaklą. Gali būti atliekami vaizdiniai ir laboratoriniai tyrimai, tokie kaip pilnas kraujo tyrimas (CBC), kompiuterinė tomografija (KT) ir magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant atmesti kitų būklių, tokių kaip Laimo liga, vėžys ir hipotirozė.
Gydymas visiškai priklauso nuo simptomų sunkumo. Įrodyta, kad lengvi fibromialgijos atvejai yra sukeltas streso ir išnyksta netrukus po pasireiškimo. Asmenys, kuriems pasireiškia nuolatiniai vidutinio ar sunkaus intensyvumo simptomai, gali būti gydomi, įskaitant vaistų ir fizinės terapijos, konsultavimo ir švietimo paslaugas. Tie, kurie jaučia sunkius simptomus, kurie pablogina jų gebėjimą veikti, gali būti nukreipti gydytis į specialistą arba skausmo kliniką.
Tam tikri antidepresantai ir vaistai nuo traukulių buvo sėkmingai naudojami siekiant palengvinti simptomus, susijusius su fibromialgija. Nereceptiniai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) gali būti rekomenduojami siekiant sumažinti sustingimą ir diskomfortą, susijusį su fibrozito simptomais. Taip pat gali būti siūlomi gyvenimo būdo ir mitybos pokyčiai, padedantys valdyti simptomus, pavyzdžiui, reguliariai mankštintis, subalansuota mityba ir maisto papildai, įskaitant žuvų taukus, vitaminus ir magnį.
Laikoma dažna liga, fibromialgijai reikalingas daugialypis gydymo metodas, orientuotas į simptomų valdymą. Simptominiai asmenys dažnai skatinami ieškoti paramos grupių, kurios galėtų pasiūlyti mokomosios medžiagos, reguliarius susitikimus ir draugiškumą. Nėra žinomų priemonių, kurių būtų galima imtis siekiant sumažinti fibrozito išsivystymo riziką.