Kas yra figūrėlė?

Figūra – tai raižyta medinė figūra, pastatyta laivo priekyje arba priekyje, dažnai vaizduojanti žmogų arba tikrą ar mitologinį gyvūną. Figūra buvo populiariausia Europos laivuose XVI–XIX a. Figūra paprastai buvo puošniai išraižyta ir nudažyta ir dažnai vaizdavo laivo pavadinimą. Figūros dažniausiai, nors ne visada, yra moteriškos – panašiai kaip laivų pavadinimai.

Europos burlaivių figūra turi senovės kilmę. Senovės egiptiečiai, kinai ir graikai piešė akis savo valčių priekyje, kad apsisaugotų nuo piktųjų dvasių, o finikiečiai naudojo gyvūnų ir dievybių vaizdus. Romos epochoje laivų priekyje dažnai puošdavosi viso ūgio dievų ir deivių figūros. Vikingų laivų priekyje ir gale esantys drakonai taip pat gali būti laikomi figūrėlės pirmtakais.

Netrukus po to, kai XVI amžiuje galeonuose buvo įvestos figūrinės galvos, jos tapo vis didesnės ir įmantresnės, dažnai susidedančios iš visos moters, undinės ar kitos būtybės figūros. Tačiau ši tendencija buvo trumpalaikė, nes didelė figūrėlė laivo priekiui pridėjo daug svorio ir galėjo neigiamai paveikti laivo aerodinamiką. Vėlesniais amžiais tipinė figūrinė galvutė tapo mažesnė, dažnai susidedanti tik iš biusto, o daugelis laivų iš viso neturėjo figūrinės galvos.

Savo klestėjimo laikais figūrėlės buvo kai kurių jūrinių prietarų objektas. Jūreiviai iš Vokietijos, Olandijos ir Belgijos tikėjo, kad figūroje gyvena dvasia, apsauganti laivą ir jo gyventojus nuo bet kokios žalos. Jei laivas nuskęstų, dvasia nukeltų jūreivius į pomirtinį pasaulį, todėl nuskendimas laive be figūrėlės buvo itin nesėkmingas, todėl jūreivių vaiduokliai jūroje persekiojo amžinybę. Visos Europos kultūros tradiciškai krikštijo figūrėles su vyno buteliu prieš pirmąją laivo kelionę.

Su burlaivio nuosmukiu atėjo figūros pabaiga, nors daugelis karinių laivų tęsia tradiciją su herbais priekyje. Šiandien žodis „figūra“ dažniau girdimas metaforiniame kontekste, kalbant apie valdžią užimantį asmenį, kuris neturi tikrosios valdžios. Simboliniai valdovai, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos monarchijos valdovai, šia prasme dažnai vadinami veikėjais. Tačiau šis vartosena kartais neigiamai vertinama, nes figūra gali būti interpretuojama kaip menkinanti, nurodant lyderį, kurį slapta kontroliuoja užkulisiuose esantis subjektas.