Figūros žemės suvokimas yra tam tikra pažinimo sritis, susijusi su tuo, kaip žmonės žiūri į tam tikrus objektus dvimatėje erdvėje. Kai kurie iš labiausiai žinomų figūros žemės suvokimo pavyzdžių tikrina akių ir smegenų funkciją atskiriant iš dalies sujungtas formas. Šio tipo suvokimas taikomas mene ir dizaine kaip priemonė mokyti menininkus sutelkti dėmesį į tam tikro vaizdo erdvės elementus. Suvokimo psichologiją tyrinėjantys mokslininkai dažnai naudoja figūrines žemės nuotraukas, kad parodytų, kaip konkuruojantys vaizdiniai vaizdai gali siųsti skirtingus signalus į smegenis.
Vienas iš pagrindinių figūros pagrindo suvokimo akcentų yra vientiso vaizdo fono ir bet kokių priekinio plano formų, turinčių apibrėžtus kontūrus, atskyrimo reiškiniai. Ryškiausius šio vaizdinio triuko pavyzdžius galima rasti nespalvotuose piešiniuose ar paveiksluose, kurie, regis, pasikeičia, kai žiūrovai žiūri tik į vieną iš dviejų sričių. Garsusis pavyzdys atrodo kaip balta vaza, pastatyta vientisame juodame fone. Kai žiūrovai nukreipia akis nuo baltos srities į juodą, vaizdas pasikeičia į vieną iš dviejų profilio veidų, žiūrinčių vienas į kitą. Toks vaizdas kartais gali būti naudojamas ir kaip vizualinio gylio suvokimo gebėjimų patikrinimas.
Kai kurie menininkai naudoja figūros žemės suvokimą kurdami kūrinius, kurie veikia kaip optinės iliuzijos. Jų tikslas kartais gali būti suabejoti to, ką žmonės mato, ir tuo, ką jie suvokia intuityviai, patikimumu. Žiūrovai gali pamatyti du vaizdus, kurie konkuruoja vienas su kitu ir netgi gali sukelti subtilų potraukį smegenyse pabandyti pažvelgti į abu dalykus vienu metu. Šis vaizdinis konkursas yra viena iš labiausiai paplitusių figūros žemės suvokimo problemų. Kai kurios suvokimo teorijos teigia, kad žmonės gali treniruoti savo smegenis matyti abu objektus vienu metu, o kitos mąstymo mokyklos šią idėją atmeta kaip labai sunkią, o gal net neįmanomą.
Kai kurios kitos pažinimo idėjos taip pat gali atsirasti tiriant figūros pagrindo suvokimą. Kai kurie psichologai teigia, kad šis regėjimo atskyrimo veiksmas taikomas kitoms suvokimo sritims, tokioms kaip klausos. Tie patys pagrindiniai principai gali būti taikomi tiriant, kaip, pavyzdžiui, žmonės mintyse atskiria melodijas nuo harmonijų muzikoje. Ši informacija taip pat gali atskleisti, kaip žmogaus smegenys reaguoja į muzikines kompozicijas, kurios yra disonansinės, palyginti su tomis, kurias girdėti maloniau.