Paprastai kalbant, jei orlaiviui reikalinga nusileidimo juosta, jis laikomas fiksuoto sparno lėktuvu. Sparnai yra nuolat pritvirtinti prie lėktuvo fiuzeliažo ir nesuteikia traukos jėgos. Lėktuvai su fiksuotais sparnais gali būti įvairaus dydžio – nuo mažiausio eksperimentinio kaskadininkų lėktuvo iki didžiausio komercinio reaktyvinio ar karinio bombonešio. Vienintelis dalykas, kurį visi šie lėktuvai turi, yra sparno ir vairo mazgas, sujungtas su atskiru energijos šaltiniu, pavyzdžiui, reaktyviniu varikliu arba oro sraigtu. Orlaiviai, tokie kaip sraigtasparniai ir orlaiviai, nelaikomi fiksuotais sparnais, nes jie naudoja rotorių galią tiek traukai, tiek keltuvui pasiekti.
Norint visiškai suprasti orlaivius su fiksuotais sparnais, gali būti naudinga grįžti į ankstyviausias motorinės aviacijos dienas. Broliai Wrightai sukūrė pirmąjį lėktuvą, kuriame buvo panaudota fiksuoto sparno konstrukcija. Standartinis plokščias sparnas turi išlenktą viršutinį paviršių ir plokščią apatinį paviršių. Kai sraigtas arba reaktyvinis variklis stumia visą lėktuvą į priekį, oras stipriu slėgiu atsitrenkia į priekinį sparno kraštą. Sparnas labai patikimai pritvirtintas, todėl oro srovė gali eiti tik dviem kryptimis – aukščiau arba žemiau. Kai oras teka per išlenktą sparno viršų, jis juda greičiau nei oras, tekantis po sparno apačia. Rezultatas yra reiškinys, vadinamas liftu. Lėktuvą galima pakreipti kampu, kad būtų galima pasinaudoti šiuo keltuvu, todėl galima skraidyti su varikliu.
Pagrindinis fiksuotų sparnų technologijos sunkumas kyla dėl sparnų inžinerijos. Siekiant užtikrinti didžiausią keliamąją galią didesnėms naudingosioms apkrovoms, lėktuvo sparnų plotis turi būti padidintas eksponentiškai. Išlaikyti šių didesnių sparnų svorį ir ilgį reiškia naudoti pažangias suvirinimo technologijas ir vidines atramines konstrukcijas. Fiksuotų sparnų orlaiviai taip pat kenčia nuo mobilumo stokos, nebent jie yra sukonfigūruoti skraidyti triukus. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl vyriausybė paskyrė atsakomybę už fiksuoto sparno orlaivius oro pajėgoms ir sraigtasparnius – armijai. Naikintuvuose ir bombonešiuose maksimaliai naudojama fiksuotų sparnų technologija, tačiau sraigtasparniai užtikrina didesnį mobilumą.