Filmų anonsai yra reklaminės priemonės, naudojamos norint sužavėti auditoriją apie būsimą filmą. Jie klasikiniu būdu rodomi kino teatruose prieš prasidedant funkcijų pristatymui, taip pat plačiai platinami internete, nes yra tarp penkių populiariausių vaizdo įrašų turinio formų, kuriomis naudojasi vaizdo įrašų vartotojai. Filmuose su dideliu reklamos biudžetu taip pat gali būti rodomi filmų anonsai per televiziją, o studijos į savo vaizdo įrašus įdeda savo filmų anonsus. Kai kuriais atvejais filmų anonsai buvo taip gerai suprojektuoti ir gražiai atlikti, kad laimėjo apdovanojimus, o tai yra puikus žygdarbis, kai reklama dažniausiai trunka mažiau nei penkias minutes.
Priekabos yra beveik tokios pat senos, kaip ir pats sidabrinis ekranas. Iš pradžių jie sekė arba „sekė“ vaidybinį filmą, tačiau kino studijos suprato, kad pasibaigus filmui publika buvo linkusi pasitraukti, stodama anonsų. Dėl to skelbimai buvo perkelti taip, kad jie būtų tiesiai prieš filmą, todėl kai kurie žmonės juos vadino „peržiūra“. Paprastai prieš vaidybinio filmo pradžią bus rodomos keturios–šešios peržiūros.
Klasikiniame filmo anonse pirmiausia žiūrovai pamato reitingų kortelę, kurioje nurodomas reklamuojamo filmo įvertinimas, o kai kuriais atvejais – ir anonso įvertinimas. Jei filmas dar neįvertintas, tai bus nurodyta. Tada prasideda anonsas, kuriame rodomos ištraukos iš filmo, kurios meistriškai sukarpytos, kad žiūrovai suprastų, kas nutiks filme, ir paskatintų žmones pamatyti filmą.
Daugumoje filmų anonsų yra balsas. Vienas garsiausių filmų anonsų pasakotojų buvo Donas LaFontaine’as, kuris tūkstančius Holivudo filmų anonsų įgarsino tokiu išskirtiniu balsu, kad jį iškart buvo galima atpažinti. LaFontaine’as taip pat linksmai dalyvavo tradicinių filmų anonsų parodijose, dažnai naudodamas savo parašo eilutę „Pasaulyje…“ Įgarsinant paprastai pateikiama informacija apie tai, kada filmas bus išleistas, kartu su trumpa filmo santrauka.
Kai kurios studijos savo anonsus išleidžia lėtai, ugdydamos pagrindinių filmų lūkesčius. Studija gali prasidėti nuo anonsų, labai trumpų filmų anonsų, kurie tiesiog suteikia filmo skonį, dažnai su paslaptinga žinute. Pavyzdžiui, gali būti rodomas ikoninis filmo vaizdas, o po jo – titulinė kortelė, kurioje tiesiog parašyta „Tai ateis“ arba „Greitai“. Laikui bėgant, studija išleis ilgesnius anonsus, pasinaudodama užbaigta filmuota medžiaga, kad peržiūros būtų patikslintos žiūrovams patraukliomis scenomis.