Fistutomija yra chirurginė procedūra, kuri atliekama išangės fistulių korekcijai. Fistulė yra mažas, kartais skausmingas kanalas, kuris atsiskiria iš išangės ertmės, palaidojasi raumenų audinyje ir išnyra per odą šalia išangės. Vienintelis patikimas fistulių gydymas yra fistulotomija, o daugumai pacientų, kuriems diagnozuota ši būklė, galiausiai reikia operacijos, kad būtų išvengta didelių infekcijų ir lėtinių simptomų. Procedūros metu chirurgas prapjauna kanalą, išskleidžia jį plokščiai, nubraukia pūlius ir užkrėstus audinius ir susiuva jį prie aplinkinių raumenų audinio, kad išvengtų pasikartojimo. Daugumą fistulotomijos procedūrų galima atlikti greičiau nei per valandą ambulatorinės chirurgijos centre, o sėkmės rodiklis yra labai didelis.
Prieš svarstydamas fistulotomiją, gydytojas peržiūri visą paciento ligos istoriją, kad įsitikintų, jog jis yra geras kandidatas. Žmonės, kenčiantys nuo Krono ligos ir kitų dirgliosios žarnos sutrikimų, paprastai blogai reaguoja į operaciją, nes dėl jų būklės audiniai vėliau sunkiai gyja. Tokiems pacientams gali būti paskirti antibiotikai ir reguliariai atliekami patikrinimai, siekiant išsiaiškinti, ar fistulės simptomai pagerėjo. Daugumai kitų žmonių, kurių sveikata yra gera, planuojama atlikti operacijas.
Fistutomija apima nedidelį pjovimą ir zondavimą labai jautrioje, uždegiminėje srityje. Dauguma chirurgų siūlo, kad pacientams prieš procedūras būtų taikoma bendroji nejautra, siekiant sumažinti skausmą ir stresą. Anesteziologas likus maždaug trisdešimčiai minučių iki operacijos pradžios suteikia raminamuosius ir skausmą malšinančius vaistus ir visos operacijos metu stebi gyvybinius požymius, kad pacientas jaustųsi patogiai. Raminamasis pacientas paprastai guli ant pilvo, šiek tiek pakeltas sėdmenimis. Tada oda aplink išangę sterilizuojama ir paruošiama operacijai.
Zondavimo įtaisas įkišamas į išangę ir naudojamas vidinei fistulės angai nustatyti. Kai chirurgas nustato tikslų fistulės dydį, vietą ir kelią, jis arba ji gali pradėti ją pjauti skalpeliu arba katerizavimo įrankiu. Priklausomai nuo vietos, norint pasiekti, gali prireikti nupjauti sfinkterio raumens sienelę. Iš fistulės atsargiai iškrapštomi pūliai, išmatų atliekos ir negyvų bei uždegusių audinių likučiai. Likęs audinys dažnai susiuvamas arba priklijuojamas prie sfinkterio, siekiant užtikrinti, kad fistulė pasikartotų.
Po fistulotomijos, siekiant išvengti kraujavimo ir infekcijos, naudojami vietiniai antibiotikai ir tvarsliava. Pacientas vežamas į reabilitacijos kambarį, kol baigsis anestezija. Paprastai jam arba jai skiriami antibiotikai ir skausmą malšinantys vaistai bei nurodymai, kaip namuose prižiūrėti chirurgines žaizdas. Atsigavimo metu žmogus gali patirti diskomfortą sėdint ir tuštintis maždaug mėnesį. Vėlesnis vizitas pas gydytoją gali patvirtinti, kad procedūra buvo sėkminga ir kad gydymas vyksta.