Fizinė prievarta – tai prievarta, kuriai būdingas kūno kontaktas, kurio tikslas – sukelti skausmą ir kančią aukai. Jį gali lydėti kitos prievartos formos, pavyzdžiui, psichologinė prievarta, ir gali būti pastebima įvairiose situacijose, pradedant nuo intymių santykių iki mokyklos kieme. Fizinės prievartos atpažinimas gali būti sudėtingas, nes auka gali sugalvoti pasiteisinimų ar priežasčių, dėl kurių buvo sužaloti, taip pat bandyti nuslėpti prievartos požymius.
Ši piktnaudžiavimo forma gali pasireikšti įvairiais būdais. Žmonės gali mušti, mušti, spardyti, plakti ar gnybti, taip pat gali naudoti ginklus, kad sužalotų savo aukas. Kai kurie smurtaujantys asmenys taiko taktiką, skirtą nuslėpti fizinės prievartos požymius, pvz., žaloja kūno dalis, kurios paprastai nerodomos, imituoja natūralius sužalojimus arba verčia savo aukas slėpti sužalojimus arba meluoja apie sužalojimų pobūdį.
Žmonės, patyrę fizinę prievartą, gali patirti daugybę fizinių komplikacijų. Sunkus piktnaudžiavimas gali sukelti klausos ir regėjimo praradimą, vidaus organų pažeidimus, kraujavimą, trauminius smegenų sužalojimus ir kitus rimtus pažeidimus. Be to, daugelis aukų patiria psichologinį stresą ir tai gali sukelti psichologinį išgyvenimą, apetito praradimą ir kitus simptomus. Kai kurios prievartos aukos taip pat pačios piktnaudžiauja.
Ženklai, rodantys, kad kažkas patiria fizinę prievartą, gali būti įvairūs. Kai kurie žmonės turi akivaizdžių fizinių sužalojimų ir gali turėti spragų paaiškinti tuos sužalojimus. Kiti asmenys patiria elgesio pokyčius, pvz., depresiją ar agresiją, arba jaučia baimės ir nervingumo požymius aplink savo smurtautojus. Dėl fizinės prievartos taip pat gali būti sunku susikaupti darbui ar mokyklai, socialinis atsiribojimas ir kiti gyvenimo būdo pokyčiai, kurie gali būti netinkami aukai.
Teisėsaugos pareigūnai, socialiniai darbuotojai, vaikų gerovės gynėjai, mokytojai ir daugelis kitų valstybės tarnautojų yra mokomi atpažinti fizinę prievartą ir įsikišti ir suteikti pagalbą. Pastebėti piktnaudžiavimą gali apsunkinti atsisakymą, o pagalbos teikimas gali būti sudėtingas. Kai kurie žmonės, įstrigę smurtiniuose santykiuose ir galios dinamikoje, gali jaustis įbauginti ir bijoti imtis veiksmų, bijoti represijų, jei praneš apie smurtą arba bandys pabėgti. Intervencijos programos, skirtos padėti prievartos aukoms, turi būti plačios apimties, kad būtų suteikta tinkama ir savalaikė pagalba.
Daugelyje šalių galioja įstatymai, specialiai draudžiantys fizinę prievartą. Nepageidaujamas fizinis kontaktas laikomas užpuolimu ir už tai žmonės gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Piktnaudžiaujančių santykių asmenys gali prašyti apsaugos įsakymų ir kitų paslaugų, kad apribotų ryšius su smurtautojais, o bendruomenės informavimo programose teikiami ištekliai, pvz., pagalba persikraustymui ir bendruomenės stebėjimas, kad būtų išspręstas piktnaudžiavimo santykiais.