Fizinė reabilitacija – tai terapinė programa, skirta padėti pacientams, patyrusiems reikšmingus gyvenimo pokyčius dėl ligos, traumos ar chirurginės procedūros. Trumpai tariant, tai žingsnis po žingsnio atkūrimo procesas. Nors pagrindinis programos tikslas yra atkurti nepriklausomybę, joje taip pat atsižvelgiama į fizinius apribojimus ir pakeitimus, kurie, kaip tikimasi, turės įtakos asmens gyvenimui ateityje. Egzistuoja daugybė skirtingų fizinės reabilitacijos programų tipų, tačiau plačios sritys paprastai priskiriamos ortopedinėms, kardiopulmoninėms, neurologinėms, vaikų ir geriatrinėms sritims. Papildoma kategorija yra kompleksinė reabilitacija, susijusi su odos ligomis, pvz., nudegimais.
Gali kilti pagunda fizinės reabilitacijos terapiją laikyti modernia koncepcija, tačiau iš tikrųjų jos praktika siekia tūkstančius metų. Tiesą sakant, Hipokratas, dar žinomas kaip „medicinos tėvas“, pasisakė už tokio tipo terapiją, naudodamas naujoviškus savo laikų gydymo būdus, įskaitant hidroterapiją ir masažą. Tačiau visuotinis pripažinimas ir formalus mokymas šioje srityje atsirado tik XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje. Galiausiai XX a. 19-ojo dešimtmečio pradžioje prasidėjo galimos fizinės terapijos naudos tyrimai ir atsirado keletas pagrindinių fizinės reabilitacijos organizacijų. Iš dalies taip gali būti dėl pranešimų apie sėkmingą Amerikos vaikų, sirgusių poliomielitu, reabilitaciją.
Nors fizinė reabilitacija paprastai rekomenduojama tiems, kurie patyrė traumą, dėl kurios buvo amputuota ar kitos sąlygos, galinčios pakenkti judumui, ji taip pat gali būti naudinga tiems, kurie išgyveno gyvenimą pakeitusį įvykį, keliantį minimalių fizinių iššūkių. Pavyzdžiui, vėžiu sergantys pacientai, kuriems buvo atlikta chemoterapija ar operacija, gali nežymiai prarasti fizinę funkciją, tačiau po gydymo jiems vis tiek sunku prisitaikyti prie gyvenimo. Taip pat nudegusios aukos nebūtinai gali prarasti galūnę, bet susidurti su specifiniais fiziniais iššūkiais vien dėl daugybės gydymo ir operacijų, kurių dar laukiama.
Fizinės reabilitacijos procese dalyvauja sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų komanda, kuri paprastai prasideda nuo pirminio paciento gydytojo. Tada įvertinami ir atitinkamai sprendžiami asmens poreikiai ir rūpesčiai, susiję su fiziniu diskomfortu ar judėjimu. Tai gali apimti skausmo valdymo strategijas ir pratimų, kuriuos pacientas gali atlikti namuose, savigarbos programą. Be fizinio terapeuto paslaugų, ergoterapeutas taip pat gali tapti pritaikytos reabilitacijos programos dalimi.
Fizinė reabilitacija dažniausiai vyksta ambulatoriškai klinikinėje įstaigoje, pavyzdžiui, ligoninėje ar kineziterapijos gydymo centre. Tačiau daugelis kineziterapeutų nėra susiję su jokia įstaiga, o vietoj to pasirenka dirbti nepriklausomai nuo biuro net savo namuose. Kai kuriais atvejais gali prireikti, kad fizioterapeutas teiktų gydymą paciento namuose. Be to, kai kurie pacientai pradeda fizinę reabilitaciją iš karto po operacijos, prieš išeidami iš ligoninės, o tai dažniausiai būna gavus dirbtinę galūnę ar sąnarį.