Fizinis sutrikimas paprastai apibrėžiamas kaip bet koks sutrikimas, sužalojimas, negalia ar negalia, trukdantis normaliai fizinei veiklai. Yra daugybė fizinių sutrikimų priežasčių, pradedant paveldėtomis ir įgytomis ligomis, baigiant įgimtais defektais ir baigiant traumomis. Fizinio sutrikimo pavyzdžiai gali būti smegenų pažeidimas, patirtas po galvos traumos, artritas, paralyžius, stuburo slanksteliai ir fizinės deformacijos.
Gyvenimas su negalia gali būti daugiau ar mažiau sunkus, priklausomai nuo sutrikimo pobūdžio ir masto. Kai kuriems žmonėms, kenčiantiems nuo negalios, reikia pagalbos tik tam, kad patenkintų savo pagrindinius poreikius, pavyzdžiui, gamintų maistą ir maudytųsi. Kitoje spektro pusėje esančių žmonių užduotys gali būti ribotos, tačiau paprastai jie yra nepriklausomi ir gali pasirūpinti savimi.
Gydytojai nustatė keletą fizinių sutrikimų kategorijų. Pavyzdžiui, regėjimo sutrikimas dažniausiai paveikia akis ir gali sukelti dalinį arba visišką regėjimo praradimą. Dėl stuburo traumų ar ligų gali sutrikti stuburo smegenys, dėl kurių gali atsirasti nuolatinis paralyžius ir kitos judėjimo problemos, nors judėjimo problemų gali kilti ir dėl kitų rūšių fizinių sutrikimų, pavyzdžiui, artrito. Klausos sutrikimas paveikia ausis ir gali pabloginti klausą arba jos visai nebūti. Smegenų sužalojimas ar liga gali sukelti smegenų pažeidimus, nors jie paprastai klasifikuojami kitaip nei pažinimo sutrikimai, kurie apima sąlygas, kurios turi įtakos smegenų funkcionavimui nesant jokios ligos ar traumos.
Negalia gali atsirasti prieš gimdymą, jo metu arba po jo. Veiksniai, galintys prisidėti prie įgimtų defektų, yra toksinų poveikis motinai nėštumo metu, motinos ligos nėštumo metu arba paveldimos deformacijos ir ligos. Fizinis sutrikimas gali atsirasti gimdymo metu, jei kūdikiams kažkaip trūksta deguonies gimdymo metu, jei jie netyčia susižaloja arba gimsta per anksti. Gimus vaikui, daugybė nelaimių ar ligų gali sukelti nuolatinį fizinį sutrikimą.
Daugelis žmonių, kenčiančių nuo fizinių sutrikimų, sugeba gyventi įprastą gyvenimą. Sutrikimas nebūtinai laikomas negalia, bet paprastai apibrėžiamas kaip situacija, kai kuri nors kūno dalis neveikia normaliai. Kita vertus, negalia laikoma tada, kai asmuo negali gyventi normaliai, proporcingai kitiems savo bendraamžių grupei. Pavyzdžiui, suaugęs asmuo, kurio fizinis sutrikimas neleidžia jam praustis ir maitintis, laikomas neįgaliu. Suaugęs asmuo, kurio sutrikimui reikalinga prisitaikanti įranga, pvz., ramentai, arba kuris trukdo tam tikram judėjimui ir veiklai, tačiau vis dėlto gali gyventi savarankiškai ir normaliai, paprastai nelaikomas neįgaliu.