Flavivirusas yra virusų šeima, atsakinga už daugybę žmonių ir gyvūnų ligų. Kai kurios iš šių ligų yra lengviau atpažįstamos pagal įprastus pavadinimus, pvz., Vakarų Nilas ir geltonoji karštinė. Ligas paprastai platina uodai, kai jie įkanda neužkrėstam padarui, įkandus tam, kuris buvo užkrėstas virusu.
Šeimoje yra septyni pagrindiniai virusų tipai. Šios šeimos narių galima rasti visame pasaulyje, visur, kur yra uodų ar erkių, platinančių virusą. Kai kurie apsiriboja tam tikra sritimi; pavyzdžiui, louping liga paprastai randama Didžiojoje Britanijoje. Vabzdžių nešiotojai gali platinti ligą daugeliui skirtingų recipientų, įskaitant žmones, paukščius, avis, kiaules ir arklius.
Liga, suteikianti virusų grupei pavadinimą, yra geltonoji karštinė. Paplitęs Afrikoje ir Pietų Amerikoje, užsikrečiama įkandus uodui. Yra keli skirtingi ligos progresavimo etapai, kurių kiekvienas pablogėja. Lengvi galvos skausmai ir virškinimo trakto sutrikimai galiausiai sukels organų nepakankamumą, šoką ir mirtį, jei nebus gydomi.
Ne visų rūšių flavivirusinės ligos yra tokios mirtinos kaip geltonoji karštinė. Vakarų Nilo virusas gali būti mirtinas, tačiau tai retai. Dažniau atvejai yra lengvi ir sukelia tik virškinimo trakto sutrikimus, galvos ir kūno skausmus. Tai taip pat puikus pavyzdys, kaip virusas gali plisti iš vienos srities į kitą. Iš pradžių manyta, kad tai buvo išskirtinė Afrika, nuo to laiko atvejai buvo nustatyti šiaurės rytų JAV. Manoma, kad Vakarų Nilo atvejai plinta per paukščius.
Kai kurios flaviviruso rūšys dažniausiai yra aptinkamos gyvūnams. Didžiosios Britanijos lupuojantis virusas dažniausiai apsiriboja gyvuliais, smulkiais graužikais ir kai kuriais paukščiais, nors susilietus su užkrėstais vidiniais audiniais liga retai gali užkrėsti žmones. Kiti tipai kelia labai realų pavojų žmonėms; Japoniškas encefalitas aptinkamas ne tik naminiams ir laukiniams gyvūnams, bet ir kasmet nusineša nemažai žmonių visoje Azijoje.
Ne visi asmenys ir gyvūnai, kurie liečiasi su flavivirusu, susirgs. Kiekvienas viruso tipas turi skirtingą užkrėtimo santykį, o tai reiškia, kad jie visi atsiranda su skirtinga tikimybe susirgti, jei juos įkando nešiotojas. Galima skiepyti, kad daugelio virusų tipai nesivystytų žmogaus ar gyvūno šeimininke. Flavivirusu užsikrėtus asmeniu, priežiūra padeda valdyti to konkretaus viruso simptomus, o organizmo imuninė sistema su juo kovoja.