Flino efektas yra reiškinio, kai stebimas gyventojų intelektualių koeficientų (IQ) padidėjimas, terminas. Šie stebėjimai daugiausia pagrįsti įvairių intelektualių testų, tokių kaip skystųjų ir kristalizuotų intelektualių bandymų, rezultatais. Visi duomenys buvo surinkti iš viso pasaulio, iš tokių šalių kaip Australija, Kinija ir JAV, todėl Flino efektas tapo pasauliniu reiškiniu.
Pripažintas Flino efekto šalininkas yra Jamesas R. Flynnas, Naujosios Zelandijos profesorius emeritas, taip pat filosofas ir moralistas. Iš tikrųjų tai buvo Richardas Lynnas, kitas Didžiosios Britanijos profesorius emeritas, kuris pirmasis parašė apie didėjantį modelį, tačiau būtent Flynnas rinko, studijavo ir pateikė duomenis. Nuo devintojo dešimtmečio pradžios Flynnas rinko įvairių šalių statistiką ir skaičius nuo kelių dešimtmečių atgal ir pastebėjo laipsnišką intelektualių testų testų balų didėjimą. Tai reiškia, kad paskesnės kartos surinko aukštesnius balus nei ankstesnės kartos, atlikusios tuos pačius testus. Kai kurie statistiniai duomenys rodo, kad kiekvieną dešimtmetį padaugėja mažiausiai 1980 taškais ir daugiausiai 3 taškais.
Duomenų pasekmės paskatino daugelį žmonių rasti padidėjimo priežastį, o į šį klausimą dar reikia tiksliai atsakyti. Vienas paprastas „Flynn Effect“ paaiškinimas yra tas, kad testų dalyviai yra geriau susipažinę su testais, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad studentai yra protingesni. Mokyklos dėjo daugiau pastangų, kad pateiktų mokinių apžvalgas, o ankstesni intelektualūs testai laikomi „sausais važiavimais“. Kitas tendencijos paaiškinimas – mityba. Gali būti įrodyta, kad sveikesnis gyvenimo būdas pagerina smegenų veiklą, tačiau mityba negali būti vienintelė IQ padidėjimo priežastis.
Kiti spėja, kad aukštesnis išsilavinimo lygis lėmė Flino efektą. Tyrimai parodė, kad studentai, turintys daugiau mokslo metų, surinko daugiau balų nei tie, kurie turi mažiau. Tėvai taip pat yra veiksnys, jie skiepija savo vaikams švietimo svarbą ir daugiau investuoja į studijas. Kai kurie stebėtojai taip pat priskiria šiuolaikinę aplinką kaip IQ padidėjimo priežastį, nes šiandieninė aplinka ir progresyvios technologijos suteikia daugiau stimulo smegenims.
Žvelgiant visapusiškai, visi šie išoriniai veiksniai iš tiesų gali sukelti Flino efektą. Vienas svarbus vidinis veiksnys yra genų paveldėjimas iš kartos į kitą, o tai rodo, kad „gamta“ ir „ugdymas“ turėtų būti kartu, kad pagerėtų intelektas. Flynnas pasiūlė reguliariai atnaujinti visus intelekto testus, kad būtų galima tiksliau išmatuoti IQ.