Fobija yra intensyvi tam tikros situacijos ar objekto baimė, kuri paprastai yra nepagrįsta ir dažnai turi tiesioginės įtakos žmogaus gyvenimui. Psichologiniu požiūriu šios baimės poveikis žmogaus gyvenimui paprastai yra pagrindinis veiksnys nustatant, ar konkreti baimė yra lengva ir paplitusi, ar pakankamai sunki, kad būtų galima laikyti psichinės ligos formą. Fobija paprastai laikoma specifiniu nerimo sutrikimo aspektu, nes reakcija, atsirandanti susidūrus su objektu ar baimės šaltiniu, yra panaši į nerimą.
Pagrindiniai fobijos komponentai paprastai yra tai, kad ji yra nepagrįsta ir turi tiesioginės įtakos žmogaus gyvenimo kokybei. Tas, kuris jaučia baimę ir paniką grėsmingai susidūręs su ginklą laikančiu asmeniu, nepatiria fobijos. Toks nerimo atsakas yra visiškai pagrįstas, nes asmuo susiduria su situacija, kuri gali baigtis kūno sužalojimu arba mirtimi. Žmogus, patiriantis panašų nerimo lygį, galbūt kartu su padažnėjusiu kvėpavimu ir širdies plakimu bei bendru panikos jausmu, susidūręs su dažnu voru, patiria fobiją, nes ši reakcija yra gana neprotinga.
Fobija taip pat turi tiesioginės ir neigiamos įtakos žmogaus gyvenimui ir gebėjimui veikti. Jei kas nors labai bijo žodžio „heliotropas“, greičiausiai tai nebus diagnozuojama kaip psichinė liga, nes mažai tikėtina, kad ši baimė tiesiogiai paveiktų to asmens gerovę. Kita vertus, stipri vandens baimė gali būti pagrindas diagnozei nustatyti, nes tai gali turėti įtakos žmogaus gebėjimui išsimaudyti, išeiti į lauką per liūtį ir net mėgautis stikline vandens.
Paprastai yra trys pagrindiniai baimių tipai, dėl kurių atsiranda daugybė skirtingų baimių. Socialinė fobija – tai intensyvi socialinių situacijų ir kitų žmonių baimė. Paprastai tai pasireiškia apibendrinta arba specifine forma. Apibendrinta forma yra pagrindinė socialinių situacijų ir susitikimo su naujais žmonėmis baimė, o specifinės formos dažnai nurodo vieną konkretų socialinės sąveikos aspektą, kuris sukelia panikos reakciją.
Agorafobija yra pagrindinė baimės rūšis, apimanti daugybę skirtingų veiksnių, sukeliančių nerimą ir paniką. Šie skirtingi veiksniai sukuria bendrą baimę išeiti iš namų ar išeiti į lauką. Tai gali apimti tam tikrus socialinės fobijos aspektus ir baimės reakciją į kitus dirgiklius, tačiau galiausiai žmogus negali palikti savo namų ar kitos vietos, kurioje jaučiasi saugus.
Taip pat yra specifinių fobijų, kurios visos susijusios su individualia skirtingų dalykų baime. Pavyzdžiui, hidrofobija yra vandens baimė, dažnai susijusi su traumuojančia patirtimi, pavyzdžiui, beveik nuskendus vaikystėje, o arachnofobija yra intensyvi vorų baimė. Šios skirtingos fobijos gali paveikti žmones įvairiais būdais, tačiau paprastai yra susietos su tam tikru dirgikliu, kuris sukelia paniką ar baimę.