Fonologinė disleksija yra disleksijos forma, kuriai būdingi raidžių garsų sunkumai. Tai mokymosi sutrikimas, kuriam taikomas klausos apdorojimas, o sunkesnė forma – klausos apdorojimo sutrikimas arba OPD. Žodžius, kurie yra žinomi, galima perskaityti kaip ištisus žodžius, tačiau susidūrus su naujais žodžiais kyla sunkumų skambinant raides ar raidžių grupes. Nors tiksli priežastis nežinoma, tai gali būti dėl klausos apdorojimo problemų, pvz., nesugebėjimo atskirti subtilių garso skirtumų arba girdėti garsus netinkamu greičiu.
Mažiems vaikams, kuriems yra fonologinė disleksija, gali pasireikšti lėtas kalbėjimo greitis, todėl gali kilti ypatingų sunkumų atskiriant garsus žodžiuose ir suprantant rimą. Ankstyvaisiais mokyklos metais jiems gali būti sunku ištarti žodžius ir sumaišyti dvi ar tris raides, kad susidarytų garsas. Fonologinės disleksijos išgydyti nėra, tačiau daugelis disleksikų išmoksta skaityti ir rašyti, jei jiems suteikiama tinkama mokymosi pagalba. Kuo anksčiau bus atlikta intervencija, tuo geresni rezultatai. Naujausi tyrimai parodė, kad vizualiniai skirtumai, tokie kaip spalvoti šriftai ir fonas, gali žymiai pagerinti skaitymo galimybes.
Disleksija yra skėtinis skaitymo sutrikimų terminas, kurį galima suskirstyti į keturis tipus: fonologinį, paviršinį, žodžio formos ar rašybos ir tiesioginį. Fonologinė disleksija atsiranda tada, kai žmogus negali susieti garsų su raidėmis arba klausos su vaizdiniu komponentu. Paviršinė disleksija reiškia viso žodžio atpažinimo problemas ir laikoma daugiau regėjimo, o ne klausos problema, nes žodžiai gali būti skambinami fonetiškai. Sergantys rašybos disleksija gali perskaityti atskiras raides ir gali perskaityti visą žodį, jei tam reikia laiko, tačiau jiems sunku atpažinti visą žodį ir fonetiką. Tiesioginė disleksija reiškia tuos, kurie gali gerai skaityti garsiai, bet mažai arba visai nesupranta.
Disleksijos priežastys iš esmės yra dvejopos. Yra vystymosi disleksija, kurios priežastis yra biologinė ir įgyta disleksija, kurią sukelia smegenų trauma. Suaugusiųjų disleksija pirmiausia atsiranda dėl įgytos disleksijos, o biologinė arba paveldima forma dažniausiai pasireiškia vaikystėje. Jis dažnai yra paveldimas ir linkęs vystytis šeimose. Nors fonologinės disleksijos priežastys dažniausiai yra neurologinės, ankstyvosiose vaisiaus vystymosi stadijose taip pat yra hormoninių sutrikimų, kurie kai kuriais atvejais yra atsakingi už šią būklę. Šis tipas paprastai mažėja su amžiumi.
Manoma, kad tiek regos, tiek klausos disleksija atsiranda dėl talamo, kuris yra smegenų dalis, kurioje apdorojama regos ir klausos informacija, silpnumo. Skirtumas tarp dviejų disleksijos tipų atsiranda dėl to, kad trūkumai nėra vienodo tipo ar laipsnio. Vienas asmuo gali turėti tinkamus regėjimo įgūdžius, bet silpnus klausos įgūdžius, todėl kenčia nuo klausos disleksijos. Kitas gali turėti prastesnius regėjimo nei klausos įgūdžius, todėl kenčia nuo regos disleksijos. Dažniausias disleksikams priskiriamas simptomas pasireiškia tuo atveju, kai žodžiai ar raidės apverčiami atvirkščiai, nesvarbu, ar žmogus skaito, rašo ar rašo.