Formalioji semantika yra plati lingvistinė teorija, skirta ištirti kalbos funkcionavimą ir jos ryšį su tikrove. Kalbininkai kruopščiai apibrėžia kiekvieno teiginio tiesos sąlygas, kurios yra tos situacijos, kurios turi būti faktas, kad sakinys būtų teisingas. Tada sakiniai perrašomi į matematines lygtis, pirmiausia naudojant spausdintą lambda skaičiavimą.
Pirmą kartą formaliosios semantikos teoriją septintajame dešimtmetyje sukūrė amerikiečių filosofas ir matematikas Richardas Montague’as. Jo konkreti versija žinoma kaip Montague gramatika. Nuo to laiko ši teorija vystėsi įvairiomis kryptimis, įskaitant kategorinę gramatiką, kurią aštuntajame dešimtmetyje pradėjo Yehoshua Bar-Hillel, ir klijų semantiką, kurią 1960 paskelbė Mary Dalrymple.
Kitą tipą – diskurso reprezentacijos teoriją – 1981 m. sukūrė olandų kalbininkas Hansas Kampas. Ši specifinė lingvistinė teorija kartais vadinama bendriniu terminu formali semantika. Diskurso vaizdavimo teorija bando analizuoti visą diskursą arba pokalbį, o ne atskirus sakinius ir pateikti jį matematinėmis lygtimis.
Visos formaliosios semantikos šakos orientuojasi į kalbos ir tikrovės santykį; kitaip tariant, jų tikslas – rasti ryšį tarp to, kas sakoma, ir to, kas yra. Žodžiai vadinami signifikatoriais, o patys daiktai vadinami denotatais arba, diskurso reprezentacijos teorijoje, diskurso referentais. Sakinyje „šuo lojo“ žodis „šuo“ yra žymeklis, o tikrasis šuo yra diskurso referentas.
Teiginys gali turėti daugiau nei vieną tiesos sąlygą arba reikalavimą, kad jis būtų teisingas. Dažnai šios tiesos sąlygos sukelia pasekmes, o tai yra terminas, vartojamas, kai vieno sakinio tiesa reikalauja, kad kitas būtų teisingas. Kitaip tariant, susidariusioje situacijoje, jei sakinys A yra teisingas, sakinys B taip pat turi būti teisingas.
Norėdami nustatyti teiginio tiesos sąlygas, kalbininkai turi ieškoti esamų kvantifikatorių. Kiekybinis rodiklis yra žodis, nurodantis, kiek dalykų yra susiję, pvz., kiekvienas, kiekvienas, bet koks ir kai kurie. Šie žodžiai gali iš esmės pakeisti teiginio reikšmę.
Kalbai formaliojoje semantikoje analizuoti dažniausiai naudojamas matematikos tipas yra lambda skaičiavimas. Žodžius galima identifikuoti kaip skirtingus kintamuosius ir sudėti į lygtį; diskurso vaizdavimo teorijoje šios lygtys yra žinomos kaip diskurso reprezentacijos struktūros. Nors formalioji semantika pirmiausia yra lingvistinė teorija, ji yra daugiadisciplinė sritis. Dalyvauja kalbininkai, filosofai, logikai, matematikai ir programuotojai. Programavimo kalbų analizė ir kūrimas ir net dirbtinio intelekto studijos gali apimti formalią semantiką.