Fosfolipidozė yra būklė, kuriai būdingas fosfolipidų kaupimasis kūno audiniuose. Šie junginiai paprastai yra ląstelės sienelės ir skeleto dalis ir nuolat yra nedideliais kiekiais, tačiau žmonėms, sergantiems šia liga, šis kiekis labai padidėja. Tai prisideda prie struktūrų, vadinamų mieloidiniais kūnais, vystymosi. Šios struktūros gali būti matomos atliekant mikroskopinius audinių tyrimus ir gali būti naudojamos diagnozuojant pacientus, sergančius fosfolipidoze.
Ši būklė yra lizosomų saugojimo sutrikimo forma. Lizosomos yra ląstelės viduje esančios struktūros, atsakingos už medžiagų apykaitą, kad jos galėtų būti pašalintos. Žmonių, turinčių lizosomų kaupimosi sutrikimų, lizosomos negali atlikti savo darbo, o junginiai, kuriuos jos paprastai suyra ir išskiria, įstringa ląstelėse. Daugelis šių medžiagų apykaitos sutrikimų yra paveldimi, tačiau kai kurie gali būti sukeltas vaistų, kaip matyti iš fosfolipidozės.
Įvairios vaistų klasės gali sukelti šią būklę ir, nepaisant daugybės mokslinių tyrimų, fosfolipidozės atsiradimo mechanizmas nėra visiškai suprantamas. Kai kuriems pacientams būklė praeina savaime, ypač nutraukus vaisto vartojimą. Kitais atvejais gali prireikti specialaus gydymo, pvz., pakeisti vaistus arba nutraukti paciento gydymą, kad kūnas atsigautų.
Ši nepageidaujama reakcija į vaistą kelia susirūpinimą, nes fosfolipidozė gali rodyti, kad kiti vaistų metabolitai taip pat kaupiasi kūno audiniuose, o ne išsiskiria. Pacientams, kuriems diagnozuota ši liga, gydytojas gali rekomenduoti ištirti kepenų ir inkstų funkciją, kad nustatytų, ar šiems organams sunku metabolizuoti vaistus ir kitus į organizmą patenkančius junginius. Jei šie organai buvo pažeisti, reikia parengti gydymo planą.
Tais atvejais, kai kyla fosfolipidozės rizika, gydytojai savo pacientams suteiks informaciją apie vaistų komplikacijas ir įspėjamuosius vaistų sąveikos požymius. Gali būti rekomenduojama atlikti tyrimus, siekiant patikrinti, ar organizmo audiniuose nėra fosfolipidų, o gydytojai ypač atkreipia dėmesį į kvėpavimo funkcijos susilpnėjimą ir kepenų bei inkstų ligų požymius. Svarbu anksti nustatyti žalingą vaistų sąveiką ir reakcijas, kol jos nesukels nuolatinės žalos arba nesukels komplikacijų, dėl kurių prireiks išsamaus gydymo.
Su fosfolipidoze susiję vaistai yra vaistai nuo krūtinės anginos, antidepresantai, vaistai nuo maliarijos ir vaistai, skirti sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Vaistų sukelta fosfolipidozė (DIPL) kelia susirūpinimą pacientams, vartojantiems šiuos vaistus, taip pat dėl kitų galimų šalutinių poveikių ir komplikacijų.