Fotorealizmas reiškia meno kūrinius, sukurtus ne fotografija, o kitokiomis priemonėmis, kurie siekia tikroviškos išvaizdos, panašios į nuotrauką. Tai galima padaryti naudojant dažus ir pieštuką, dažniausiai ant popieriaus arba ant drobės, atkreipiant dėmesį į šviesas ir šešėlius, kad būtų sukurtas neįtikėtinai tikroviškas darbas. Kai kurie menininkai panaudojo dvimatę (2D) kompiuterinę programinę įrangą, kad sukurtų visiškai dirbtinius, bet tikroviškumu primenančius fotografijas vaizdus. Fotorealizmas taip pat yra pagrindinis daugelio menininkų, dirbančių su trimate (3D) programine įranga, tikslas – kurti objektus ir scenas, rodomus filmuose ir reklamose.
Yra daug skirtingų būdų, kaip menininkas gali siekti ir kurti fotorealizmą, nors tai dažnai priklauso nuo vaizdinių detalių, tokių kaip atspindžiai, akcentai ir šešėliai. Tai yra visi vaizdo elementai, kuriuos žmogus natūraliai suvokia nesąmoningai ir gali greitai parodyti, kad vaizde kažkas yra „negerai“ arba „išjungta“. Pavyzdžiui, tapytojas, dirbantis ant drobės, turi labai gerai žinoti, kaip šviesos natūraliai sukuria šviesius ir šešėlius ant įvairių objektų. Paviršių atspindėjimas taip pat yra labai svarbus fotorealizmui paveiksle ar panašiame darbe, nes objektai natūraliai atspindi tam tikrą šviesos kiekį tokiais būdais, kurie gali būti labai subtilūs.
Menininkai, dirbantys rašalu ar pieštuku, gali siekti fotorealizmo, net jei terpė, su kuria jie dirba, vaizdui suteikia dirbtinumo. Kas nors gali pamatyti, pavyzdžiui, mėlynu rašalu sukurtą piešinį, kuris gali būti panašus į nuotrauką, kuri buvo manipuliuojama išskirtinai naudojant detales. Piešiniai anglimi ir pieštuku gali pasiekti tokį fotorealizmo lygį, kad vaizdas būtų panašus į nespalvotą nuotrauką, o intensyvių šešėlių ir šviesų naudojimas dažnai padeda pasiekti šį efektą.
Įvairios skaitmeninės laikmenos dažnai naudojamos siekiant fotorealizmo, kurio galima pasiekti įvairiais būdais. Dvimatės arba 2D iliustracijos programos gali būti naudojamos kuriant nepaprastai detalius ir tikroviškus vaizdus. Tai dažnai daroma naudojant programinę įrangą, kuri kuria vektorinius vaizdus, kurie yra pagrįsti geometrija ir formomis, o ne pikseliais ir šviesos ar spalvų taškais.
Taip pat yra 3D arba trimatės kompiuterinės grafikos (CG) programų, kurios naudojamos filmuose, televizijoje ir vaizdo žaidimuose. Menininkai gali naudoti šio tipo programinę įrangą kurdami įvairias formas, objektus ir scenas virtualioje aplinkoje, kurias galima animuoti. Šiose scenose dažnai reikia itin atsargiai ir stengtis, kad būtų pasiektas nepaprastas fotorealizmo lygis. Apšvietimo šešėliai, atspindžiai ant kelių paviršių ir kiti elementai yra kruopščiai išstudijuojami ir naudojami kuriant sceną, kuri atrodo kaip tikra filme užfiksuota akimirka.