Įgaubta užpakalinė akies obuolio sienelė vadinama tinklaine. Yra taški tinklainės sritis, vadinama foveola, kuri yra labai atsakinga už regėjimo aštrumą, gebėjimą aiškiai atskirti spalvą ir detales. Žmogaus akimis jis yra tankiai sukrautas su keturiomis labai specializuotomis ląstelėmis, mažiausiais savarankiškais gyvybės vienetais. Kiekvienas iš jų išleidžia elektrinį signalą, kai yra veikiamas tam tikros spalvos šviesos. Priežastis, kodėl žmogaus akis turi judėti, kad galėtų sekti ir perskaityti šį tekstą, yra ta, kad kiekviena iš eilės raidė būtų aiškiai sufokusuota šioje mažoje vietoje.
Visa tinklainė yra padengta šviesai jautriomis ląstelėmis. Jo išoriniai kraštai daugiausia yra ląstelės, vadinamos strypais, kurios registruoja tik šviesą, o ne tamsą, ir interpretuoja judėjimą. Palaipsniui link tinklainės centro atsiranda kitokio tipo ląstelės, vadinamos kūgiais, kurios registruoja spalvotą šviesą. Ne centre visi nervai, pritvirtinti prie milijonų tinklainės ląstelių, susilieja ir sukuria „akląją zoną“. Beveik tiksliai centre yra mažas ovalus plotas, kurio skersmuo yra apie 0.2 colio (5 mm), vadinamas geltonąja dėme.
Netoli geltonosios dėmės centro yra įdubimas, vadinamas fovea, kur susitelkusios kūgio ląstelės. Galiausiai jo centre yra foveola. Vidutinio žmogaus jo skersmuo yra tik apie 0.008–0.014 colio (0.2–0.35 mm). Matuojant horizontaliai visame žmogaus regėjimo lauke, jis fiksuoja tik 1.2 laipsnio lanką.
Foveolėje yra tik kūgio ląstelės. Žmonės turi trijų tipų kūgines ląsteles, tačiau kai kurių gyvūnų akys gali turėti keturias, kad būtų galima matyti skirtingą regėjimo diapazoną. Šie trys tipai šiek tiek sutampa, tačiau jie iš esmės skiriasi savo jautrumu raudonai, žaliai arba mėlynai šviesai. Atsižvelgiant į tai, ar šias tris spalvas aptinka atitinkamos kūgio ląstelės, ar ne, žmogaus regos sistema gali interpretuoti visą spalvų spektrą.
Foveolėje esančių kūgio ląstelių struktūra šiek tiek skiriasi nuo įprastos, nes jos čia taip tankiai suspaustos. Jų svarbiausią svarbą žmogaus regėjimui rodo tai, kad visi nervai, kilę iš foveolės, yra sujungti į vieną didelį nervą, kuris, skirtingai nei pagrindinis regos nervas, patenka į smegenis tiesesniu keliu. Foveoloje yra dar vienas ląstelių tipas, vadinamas Miulerio ląstelėmis, kurios ypač domina medicinos mokslininkus. Tai yra glijos ląstelės – ląstelės, teikiančios struktūrinę paramą, apsaugą ir maistines medžiagas kompanioninėms nervų ląstelėms, tokioms kaip strypai ir kūgiai. Kai kurie preliminarūs tyrimai rodo, kad Miulerio ląstelės gali transformuotis į kitų tipų akių ląsteles ir taip jas regeneruoti.