Frakcionuotas heparinas, taip pat žinomas kaip mažos molekulinės masės heparinas (LMWH), yra sintetinis antikoaguliacinis vaistas, vartojamas trombozei gydyti. Gautas iš natūraliai pasitaikančio nefrakcionuoto heparino, frakcionuotas heparinas yra labiau nuspėjamas, kai naudojamas kaip vaistas, ir turi mažiau trumpalaikių ir ilgalaikių šalutinių poveikių. Egzistuoja daugybė LMWH gamybos metodų, kurių kiekvienas sukuria skirtingų biologinių savybių vaistus. Nuo 2011 m. vykdomi geriausio LMWH panaudojimo tyrimai.
Frakcionuotas heparinas yra galinga priemonė užkertant kelią trombozei arba stabdant jau susidariusio krešulio augimą. Esant tokioms ligoms kaip giliųjų venų trombozė, viena LMWH injekcija gali sustabdyti krešulių augimą ir sumažinti paciento plaučių embolijos riziką. Be to, LMWH gali užkirsti kelią krešulių susidarymui didelės rizikos asmenims, pavyzdžiui, nutukusiems, pagyvenusiems žmonėms ir pacientams, kuriems atliekama operacija. Tačiau visais atvejais frakcionuotas heparinas negali suardyti jau susidariusių krešulių. Gydytojui gali tekti naudoti kraujo skiediklių, antikoaguliantų ir chirurgijos derinį, kad sunaikintų krešulį.
Skirtingai nuo nefrakcionuoto heparino, frakcionuotas heparinas yra nuoseklesnis vaistas ir kelia mažesnę riziką pacientams. Nefrakcionuotas heparinas, gautas iš natūralių šaltinių, pvz., karvių ir kiaulių, turi skirtingą efektyvumo diapazoną dėl junginio molekulinės masės pokyčių. Pavyzdžiui, nefrakcionuoto heparino naudojimas gali per daug slopinti organizmo gebėjimą krešėti kraują. Jau nusilpusiam pacientui šis šalutinis poveikis gali būti mirtinas. Nors yra daug LMWH formų, vienos iš jų naudojimas pacientui duos nuspėjamų ir nuoseklių rezultatų.
Farmacijos įmonės gamina frakcionuotą hepariną įvairiais procesais. Egzistuoja šeši pagrindiniai gamybos būdai, kurių kiekvienas gamina tam tikro tipo LMWH, turintį šiek tiek skirtingą antikoaguliacinį poveikį. Šis veiksmingumo diapazonas yra naudingas pacientams, nes leidžia gydytojui pasirinkti antikoaguliantą, kuris turėtų norimą poveikį, bet nesukels pacientui nereikalingo pavojaus. Kitas visų formų LMWH pranašumas yra tas, kad vaistas turi mažesnę šalutinio poveikio riziką nei nefrakcionuotas heparinas. Pavyzdžiui, pacientas, ilgą laiką vartojantis LMWH, turi mažesnę riziką susirgti osteoporoze.
Tyrimai tęsiami siekiant tobulinti geriausius frakcionuoto heparino naudojimo būdus. 2003 m. paskelbti tyrimai parodė, kad tam tikra LMWH forma buvo veiksmingesnė už kitą formą vėžiu sergančių pacientų trombozės prevencijai. Be to, šis tyrimas įrodo, kad medicinos bendruomenė dar turi daug ką sužinoti apie LMWH. Labai tikėtina, kad laikui bėgant LMWH galės išgelbėti dar daugiau gyvybių.