Fundoplikacija yra chirurginė procedūra, skirta gydyti gastroezofaginio refliukso ligos (GERL) simptomus, atsiradusius dėl hiatal išvaržos ir susilpnėjusio apatinio stemplės sfinkterio. Asmenys, kuriems nebuvo teigiamas atsakas į tradicinį gydymą vaistais nuo GERL simptomų, yra laikomi tikėtinais kandidatais į šią procedūrą. Kaip ir atliekant bet kokią medicininę procedūrą, yra rizika, susijusi su fundoplikacija, todėl prieš pasirenkant šią gydymo galimybę, ją reikia aptarti su kvalifikuotu sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.
Asmenys, kuriems dėl GERL simptomų pasireiškia stiprus rėmuo, sunkus stemplės uždegimas arba stemplės susiaurėjimas, paprastai gali būti atliekama fundoplikacijos operacija. Tie, kuriems GERL simptomai nepalengvėjo vartodami tradicinius vaistus, taip pat gali pasirinkti operaciją. Asmenims, kuriems atsirado papildomų simptomų, tokių kaip užkimimas, nuolatinis kosulys ar astma, nepaisant jos rizikos, gali būti atlikta operacija, siekiant palengvinti simptomus ir diskomfortą.
Chirurginė procedūra, kai reikia naudoti bendrąjį anestetiką, apima viršutinės skrandžio dalies, vadinamos dugnu, aplink stemplę perkėlimą ir susiuvimą. Skrandžio padėties pakeitimas leidžia lengviau patekti į stemplę per skrandį ir sustiprina juos jungiantį vožtuvą, vadinamą apatiniu stemplės sfinkteriu, kuris padeda užkirsti kelią rūgšties atsargai. Esama hiatal išvarža yra taisoma procedūros metu, siekiant palengvinti asmens rūgšties refliukso simptomus. Procedūros metu išvarža pašalinama iš krūtinės srities ir perkeliama į pilvą bei susiuvama. Kai kuriais atvejais diafragmos anga gali būti sugriežtinta, kad sumažėtų hiatal išvaržos pasikartojimo tikimybė.
Fundoplikacija paprastai atliekama per pjūvius pilve. Tais atvejais, kai asmuo turi antsvorio, procedūra gali būti atliekama per krūtinę. Asmenys, kuriems atlikta įprastinė chirurgija, kuriai reikalingas vienas didelis pjūvis skalpeliu, turėtų tikėtis ilgesnio hospitalizavimo ir ilgesnio pasveikimo. Atliekant laparoskopiją, pilvo srityje padaromi keli nedideli pjūviai ir procedūra atliekama lazerio pagalba. Laparoskopinės procedūros pranašumai yra sutrumpėjęs buvimas ligoninėje, mažesnis diskomfortas po operacijos ir trumpesnis atsigavimo laikas.
Procedūra retai atliekama vyresnio amžiaus asmenims, kurių sveikata yra bloga arba kuriems pasireiškia simptomai, kuriems operacija gali būti nenaudinga. Asmenims, kurių stemplė susilpnėjusi, taip pat mažai tikėtina, kad bus atliktas dugnas, nes procedūra gali tik apsunkinti jų būklę. Kai kuriais atvejais gali būti atliekama dalinė procedūra, siekiant palengvinti simptomus asmenims, kuriems negalima atlikti fundoplikacijos operacijos.
Su fundoplikacija susijusi rizika yra rijimo sunkumas, infekcija ir gausus kraujavimas. Asmenys, kurių operacija atliekama laparoskopiškai, gali patirti pooperacinę būklę, kai stemplė juda, todėl prarandama vožtuvo atrama tarp stemplės ir skrandžio. Rizika, susijusi su bendrosios anestezijos vartojimu, yra širdies priepuolis, kraujospūdžio svyravimai, insultas ir aritmija.