Kalbotyroje funkcinis krūvis arba foneminis krūvis yra mastas, kuriuo tam tikra fonema padeda atskirti žodžius vieną nuo kito kalboje. Fonema yra mažiausia garso dalis, padedanti perteikti prasmę. Ta pati fonema gali turėti funkcinį krūvį, kuris vienoje kalboje yra didelis, bet žemas kitoje.
Vienas iš būdų suprasti šią sąvoką yra pažvelgti į minimalias poras, tai yra, du žodžius, kurie yra vienodi, išskyrus vieną fonemą. Pavyzdžiui, „rub“ ir „rut“ sudaro minimalią porą, nes jie tariami vienodai, išskyrus galutinį garsą. Pakeitus /b/ garsą į /t/, pasikeičia žodžio reikšmė. Anglų kalba pakeitus /b/ į /t/ visada bus arba kitoks žodis, arba nesąmoningas žodis. Tai reiškia, kad /b/ ir /t/ yra fonemos, turinčios labai didelę funkcinę apkrovą.
Kitos fonemos nėra tokios svarbios atskiriant žodžius vienas nuo kito. Trumpasis /i/ ir trumpasis /e/ skambesys kartais, bet ne visada, išskiria du žodžius vienas nuo kito. Pavyzdžiui, „smeigtukas“ ir „rašiklis“ yra minimali pora. Kita vertus, žodis „draugas“ gali būti tariamas /i/ arba /e/ garsu be jokio skirtumo ar painiavos. Šie garsai netgi keičiami kai kuriose anglų kalbos tarmėse, todėl jų funkcinė apkrova yra gana maža.
Panašiai, kuris skiemuo kirčiuotas, kartais keičia angliško žodžio reikšmę. „Tobulas“ ir „tobulas“ yra minimali pora, nes jie yra vienodi, išskyrus stresą. Tačiau žodis „aliuminis“ gali būti tariamas „a lum in um“ arba „a lu min um“. Anglų kalboje yra palyginti nedaug minimalių porų, kurias lemia jų kirtis, todėl stresas yra fonema, turinti gana mažą funkcinį krūvį.
Aukštis yra kita fonema, kuri įvairiomis kalbomis gali turėti skirtingą reikšmę. Mandarinų kinų kalboje pakeitus žodžio ar skiemens aukštį arba toną, gali atsirasti visiškai kitoks, nesusijęs žodis. Tačiau anglų kalba taip nėra. Todėl mandarinų kinų kalba pikis turi didelę funkcinę apkrovą, o angliškai – jokios.
Kai kurios kalbos taip pat skiria aspiruotą /ph/ ir neįsiurbiamą /p/. Keičiant vieną žodį į kitą gali susidaryti kitoks žodis, todėl jis turi funkcinę apkrovą tokiomis kalbomis kaip hindi. Tačiau daugelis anglakalbių net negirdi skirtumo tarp šių dviejų garsų. Kadangi nėra angliškų minimalių porų, kurios priklausytų nuo tų garsų skirtumo, ji neturi funkcinės apkrovos.