Organizacinėje schemoje grafiniu formatu pateikiami kiekvienos pareigos įmonėje vaidmenys ir pareigas atliekančio darbuotojo vardas. Organizacines diagramas galima sudaryti įvairiais formatais. Vienas iš šių formatų yra pagal funkciją, kuris suskirsto pareigas įmonėje pagal darbo ar pareigų paskirtį.
Įmonės hierarchija yra išdėstyta organizacinėje schemoje. Kiekvienas hierarchinis lygis yra organizacijos galvosūkio ar struktūros dalis, kurios įmonei reikia, kad ji veiktų efektyviai ir efektyviai. Funkcinėje organizacijos schemoje išdėstant įmonės lygius, diagramos kūrėjas gali priskirti tikslius ir aiškius vaidmenis kiekvienam įmonės skyriui ir kiekvienam asmeniui, dirbančiam kiekviename skyriuje. Tai leidžia funkcinės organizacinės schemos žiūrovui lengvai matyti pozicijas versle ir kokį konkretų tikslą ar funkciją atlieka kiekviena sritis.
Gali atrodyti, kad funkcinė organizacijos schema yra padalinta į skyrius, tokius kaip rinkodaros, žmogiškųjų išteklių, operacijų, pardavimo ir tyrimų bei plėtros. Būtent taip veikia šios rūšies organizacinės struktūros. Jis skiria vieną verslo aspektą visam skyriui, kad rinkodaros skyrius ir rinkodaros skyriaus vaidmenys dirbtų siekiant bendro tikslo – reklamuoti ir parduoti įmonę.
Funkcinės organizacinės schemos organizavimo pranašumas yra tai, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai gali lengvai ją suprasti. Tokio tipo struktūra taip pat sutelkia dėmesį į funkcijos, vaidmens ar skyriaus tikslą arba tikslą, kad būtų aiškūs ir tikslūs tiems, kurie dirba skyriuje ir už jo ribų.
Kitaip tariant, rinkodaros skyriuje dirbantys darbuotojai žino ir supranta savo vaidmenį įmonėje. Funkcinėje organizacijos schemoje taip pat gali būti subkategorijų arba pospecialybių, kurios patenka į funkciją. Naudodamiesi rinkodaros skyriumi, vienas darbuotojas gali sutelkti dėmesį į spaudos rinkodarą, o kitas – į socialinių tinklų rinkodarą. Atskiri rinkodaros skyriaus darbuotojai gali net sutelkti dėmesį į konkretų produktą ar produktų liniją.
Pagrindinis funkcinės organizacijos schemos trūkumas yra tas, kad ji gali sukurti skiriamąsias linijas tarp skyrių ir darbuotojų. Užuot visi dirbę dėl bendro tikslo, kad įmonė būtų sėkminga, darbuotojų mintyse gali įsiskverbti „tai ne mano darbas“ mentalitetas. Savo ruožtu tai gali sukelti konfliktą tarp skyrių.