Funkcinis sutrikimas yra sveikatos būklė, kai viena ar kelios kūno funkcijos yra nenormalios, tačiau neatrodo, kad problema turi aptinkamos organinės priežasties, o kyla dėl streso ar psichologinių problemų. Funkcinius sutrikimus gali būti sudėtinga diagnozuoti ir gydyti, todėl gali prireikti kelių praktikuojančių gydytojų pagalbos, kad pacientas gautų tinkamą pagalbą. Svarbu žinoti, kad nors priežastys gali būti psichologinės, šie simptomai nėra sugalvoti, o pacientas patiria realią fiziologinę problemą, net jei priežastį sunku nustatyti.
Dažnas funkcinio sutrikimo pavyzdys yra lėtinis skausmas be žinomos priežasties. Kai kuriems žmonėms, reaguodami į uždegimą ar sužalojimą, pasireiškia lėtinis skausmas, o jų atvejais nesunku suprasti ligos kilmę. Kiti žmonės gali jausti lėtinį skausmą be aiškios priežasties. Jie neturi pagrindinės ligos ar sužalojimo istorijos, kuri galėtų paaiškinti skausmą, tačiau skausmo potyris yra autentiškas ir pacientas palengvėja nuo nuskausminimo, elektrinės nervų stimuliacijos ir kitų priemonių.
Kai kurios psichikos būklės gali būti susijusios su funkciniu sutrikimu. Depresija sergantiems pacientams gali pasireikšti tokie simptomai kaip stiprus skausmas, sąnarių skausmas arba nuovargis be aiškios fiziologinės priežasties, pavyzdžiui, traumos ar miego trūkumas. Žmonės taip pat gali patirti smegenų funkcijos pokyčius, susijusius su psichologine problema, net jei ši būklė nebūtinai sukelia smegenų sutrikimus.
Tam tikrose medicinos specialybėse terminas „funkcinis sutrikimas“ gali būti vartojamas įvairiai, ir tai gali sukelti painiavą. Ortopedijos chirurgams tokie sutrikimai reiškia įgimtus kaulų ir aplinkinių audinių apsigimimus, kurių kilmė yra vystymosi problema. Kai jie vartoja šį terminą, jie nereiškia, kad pacientas patyrė medicininę problemą be jokios žinomos priežasties.
Funkcinį sutrikimą gali būti įmanoma išgydyti net neišaiškinant priežasties, o kai kuriais atvejais gydytojai gali priskirti būkles su galimomis organinėmis priežastimis nežinomiems šaltiniams, nes pagrindinis dėmesys skiriamas gydymui, o ne išsiaiškinti, kodėl pacientui tokia būklė išsivystė pirma vieta. Pacientams, kurie nėra tikri, ką gydytojas turi omenyje vartodamas šį terminą, gali būti naudinga paprašyti paaiškinimo. Tai taip pat gali būti svarbu pacientams, kurie nori įsitikinti, kad jie imasi tinkamų veiksmų, kad ateityje išvengtų ligos epizodų ar sutrikusios funkcijos.