Furosemidas IV yra lašinamas į veną, kurio sudėtyje yra furozemido. Intraveniniai lašeliai yra skystos formos vaistai, suleidžiami tiesiai į veną, kad poveikis prasidėtų greičiau. Gydytojai visada turi prižiūrėti pacientus, gydomus furozemidu IV, nes dėl to iš organizmo gali išeikvoti natrio, chlorido ir vandens kiekis. Vaistas skiriamas siekiant padidinti šlapimo išsiskyrimą pacientams, kenčiantiems nuo edemos arba skysčių susilaikymo, kurį gali sukelti įvairios sąlygos, pvz., inkstų nepakankamumas, širdies nepakankamumas ar cirozė. Šalutinis gydymo poveikis yra dehidratacija, žemas kraujospūdis ir pykinimas.
Intraveniniai lašeliai yra įprastas daugelio vaistų gydymo metodas. Vaistas švirkščiamas tiesiai į kraują, per venas, skysta forma. Žodis intraveninis pažodžiui reiškia „į veną“, o furosemidas yra vienas iš daugelio vaistų, kuriuos galima leisti tokiu būdu. Gydymas į veną lašinamas paprastai vyksta ligoninėje arba gydytojo kabinete, nes tam reikia specialisto priežiūros. Gydytojai įstumia adatą į veną ir sujungia adatą su maišeliu, kuris lašina vaistus į paciento kraują.
Diuretikai vartojami tais atvejais, kai pacientų organizme yra skysčių perteklius arba atsiranda patinimas, vadinamas edema. Tokiais atvejais dažnai naudojamas furosemidas IV, nes vaistas yra stiprus diuretikas. Jis veikia neleisdamas druskai ir vandeniui, kurį inkstai išfiltruoja iš kraujo, vėl absorbuoti į kraują prieš šlapinantis. Dėl to padidėja šlapimo kiekis, nes kraujas negali susigrąžinti druskos ir vandens. Todėl papildoma druska ir vanduo išsiskiria kaip papildomas šlapimas.
Iš pradžių organizmas siekia išlaikyti šią druską ir vandenį, nes organizme reikalingas tam tikras natrio, chlorido ir vandens kiekis. Todėl pacientams, gydomiems furozemidu IV, gali išeikvoti šios cheminės medžiagos ir kiti gyvybiškai svarbūs mineralai. Gydytojai turi prižiūrėti gydymą furosemidu IV, kad užtikrintų, jog gydymo metu nebūtų prarasta per daug gyvybiškai svarbių cheminių medžiagų.
Dažniausias furozemido IV gydymo šalutinis poveikis yra elektrolitų išsekimas, dehidratacija ir žemas kraujospūdis. Sunkesnis, bet retesnis šalutinis poveikis yra gelta, fotofobija ir spengimas ausyse. Kitas galimas retas šalutinis poveikis yra galvos svaigimas, pykinimas, pilvo skausmas ir pankreatitas. Daugelį šių šalutinių poveikių galima valdyti, kad gydymas būtų tęsiamas.