Kas yra galvos transplantacija?

Galvos persodinimas – tai procedūra, kurios metu tiriamojo galva nupjaunama ir uždedama ant kito kūno. To nereikėtų painioti su smegenų transplantacija – hipotetine procedūra, kurios metu smegenys perkeliamos iš vieno asmens kaukolės į kitą. XXI amžiaus pirmoje pusėje tokia chirurginio skiepijimo forma žmonėms niekada nebuvo atlikta. Galvos transplantacijos gyvūnams tam tikru mastu buvo sėkmingos.

Pirmą kartą 1908 m. gegužę bandė persodinti gyvūnų galvą Charles Guthrie iš JAV. Guthrie įskiepijo šuniuko galvą ant suaugusio šuns kaklo šono. Šuniuko kaklo ir galvos arterijos buvo persodintos į suaugusio šuns arterijas, kad kraujas sėkmingai tekėtų per abi galvas. Nors buvo užfiksuoti kai kurie antrosios galvos judesiai ir refleksai, nuo galvos nukirtimo iki kraujotakos atkūrimo praėjo per daug laiko, kad antrosios galvos smegenys tinkamai funkcionuotų.

Kitos, sėkmingesnės, galvos transplantacijos gyvūnams buvo atliktos ateinančiais metais. XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje Sovietų Sąjungos Vladimiras Demikhovas sukūrė metodą, leidžiantį sumažinti deguonies trūkumo laiką nupjautoje galvoje, naudodamas „kraujagyslių siuvimo mašinas“. Tolesni eksperimentai apėmė 1950 m. Kinijos mokslininkų atliktą šuns galvos persodinimą ir labai prieštaringai vertinamą beždžionės galvos persodinimą, kurį 1959 m. atliko mokslininkų grupė Klivlande, Ohajo valstijoje. Ši galvos transplantacija buvo šiek tiek sėkminga, nes beždžionė išlaikė uoslę, skonį, klausą ir regėjimą. Japonijoje taip pat buvo atlikta daugiau galvos persodinimų, kuriuose dalyvavo žiurkės.

Žmogaus galvai persodinti reikėtų labai pažangių technologijų, kurios apimtų antrinės galvos smegenis iki tokio lygio, kad nutrūktų bet kokia neurologinė veikla. Tai būtų būtina siekiant išvengti smegenų neuronų mirties. Technologijų pažanga dar neleido sėkmingai persodinti atsiskyrusios nugaros smegenų. Taigi galvos persodinimo objektas nenaudotų kūno galūnių ir būtų keturkampis. Buvo pasiūlyta, kad ši chirurginė procedūra galėtų būti naudinga asmenims, kurie kenčia nuo daugelio organų nepakankamumo ir jau yra keturkampiai arba norėtų gyventi nenaudodami galūnių.