Medžiotojų nykštys yra būklė, kai nykščio alkūnkaulio kolateralinis raištis (UCL) yra įtemptas arba plyšęs, todėl atsiranda skausmas, patinimas ir silpnumas. Sužalojimas dažniausiai atsiranda dėl ūmios jėgos, nukreiptos į vidurinį nykščio sąnarį, ir dažniausiai įvyksta, kai žmogus bando nugriūti ranka. Lėtinis nykščio sąnario per didelis naudojimas laikui bėgant taip pat gali sukelti UCL pažeidimą. Medžiotojo nykštį paprastai galima gydyti pailsėjus ir apledinant nykščio sąnarį bei dėvint apsauginį gipsą kelias savaites. Esant dideliam pažeidimui ar plyšimui, asmeniui gali tekti atlikti operaciją, kad būtų užtikrintas visiškas pasveikimas.
Sužalojimo pavadinimas yra šiek tiek kraupios kilmės. Škotijos gydytojas sugalvojo šį terminą 1955 m., kai keli medžiotojų prižiūrėtojai ieškojo gydymo dėl nykščio skausmo. Kai medžiotojų prižiūrėtojui reikėdavo numušti mažą gyvūną, jis nykščio ir smiliaus jėga sulaužydavo jam kaklą. Lėtinis nykščio spaudimas gali sukelti UCL pažeidimą ir dėl to nykščio sąnario nestabilumą.
Dauguma medžiotojų nykščio atvejų atsiranda dėl ūmaus, o ne lėtinio spaudimo sąnariui. Asmuo gali bandyti susigaudyti krisdamas, dėdamas per didelę jėgą ant nykščio. Žvėrių laikytojo nykštis dar vadinamas slidininko nykščiu, nes krentantis slidininkas gali nutūpti nykščiu nepatogiai apsivijęs slidinėjimo lazdą. Nepriklausomai nuo priežasties, dauguma žmonių, patyrusių UCL sužalojimus, patiria ūmų nykščio ir rankos skausmą, patinimą ir silpnumą.
Gydytojas gali diagnozuoti medžiotojo nykštį, atlikęs išsamų fizinį patikrinimą ir paklausęs paciento apie jo sužalojimą. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali atskleisti raiščių pažeidimo mastą. Prieš nustatydamas geriausią gydymo kursą, gydytojas taip pat gali atlikti rentgeno nuotrauką, kad patikrintų, ar nėra kaulų audinio pažeidimo.
Dauguma medžiotojų nykščio atvejų gali būti gydomi be operacijos. Pacientams paprastai nurodoma pailsėti ir apledėti sąnarį bei kiek įmanoma vengti naudoti nykščius. Gydytojas gali nuspręsti pacientui pritvirtinti nykščio įtvarą arba gipsą, kad imobilizuoti kaulai ir leisti sąnariui sugyti. Receptiniai arba nereceptiniai vaistai nuo uždegimo gali padėti sumažinti patinimą ir ūmų skausmą.
Chirurgija paprastai reikalinga, jei UCL yra labai plyšęs. Ambulatorinės procedūros metu chirurgas gali padaryti nedidelį pjūvį nykščio sąnaryje ir pataisyti raiščius. Po operacijos pacientas paprastai turi keletą mėnesių dėvėti specializuotą gipsą, kad būtų skatinamas gijimas. Gydytojai gali padėti pacientui atlikti stiprinimo pratimus po gipso nuėmimo, kad atgautų lankstumą ir visapusiškai išnaudotų nykštį.