Kapitalizmo struktūroje kapitalas yra pagaminta gamybos priemonė. Plačiuoju lygmeniu gamtos kapitalas apima gamybos priemones, natūraliai kilusias iš žemės. Pavyzdžiai yra augalai, gyvūnai, dirvožemis, mineralai, vanduo ir oras. Amžius, kai tvarumas ir aplinkos išsaugojimas yra svarbūs pasauliniai klausimai, norint visapusiškai suprasti gamtos kapitalą, reikia paaiškinti jo, kaip svarbiausio kapitalo, vaidmenį ir padalinti atsinaujinantį bei neatsinaujinantį kapitalą.
Kritinis gamtos kapitalas reiškia iš natūralios aplinkos paimtą kapitalą, kuris yra būtinas gyvybei išlikti. Tvarumas tampa pagrindiniu rūpesčiu, kai versle naudojamos natūralios gamybos priemonės. Kai natūralūs kapitalo šaltiniai išsenka arba per daug išnaudojami, gali kilti pavojus esminėms gyvybės palaikymo sistemoms ir ekosistemų funkcijoms. Įvairių aplinkos kapitalo šaltinių tvarumo lygio suvokimas lemia atsinaujinančio gamtos kapitalo ir neatsinaujinančio gamtos kapitalo padalijimą.
Atsinaujinantis gamtos kapitalas gali būti apibūdinamas kaip kapitalas, užtikrinantis nuolatinį prekių ir paslaugų srautą. Pavyzdžiui, kai kertamas miškas, jo medžiai gali būti naudojami popieriui gaminti, būstui ar įvairiems kitiems medienos gaminiams gaminti. Medžiai gali būti atsodinami arba ta pati žemė gali būti naudojama kaip parkas arba kaip verslo ir gyvenamųjų namų statybos vieta. Svarbu pažymėti, kad jei naudojimo greitis yra didesnis nei papildymo greitis, tvarumas nebus pasiektas ir tikėtinas išeikvojimas.
Priešingai nei atsinaujinantis kapitalas, neatsinaujinantis gamtos kapitalas išgaunamas be nuolatinio prekių ir paslaugų srauto. Iškastinis kuras ir mineralai yra labiausiai paplitę tokio tipo neatsinaujinančio kapitalo pavyzdžiai. Pavyzdžiui, kai žalia nafta išgaunama iš žemės, ji naudojama gaminant tokius produktus kaip benzinas ir kiti naftos produktai. Šie produktai yra suvartojami ir nėra galimybės papildyti arba toliau naudoti žalią naftą.
Mokslinis supratimas apie atsinaujinančių ir neatsinaujinančių išteklių naudojimo poveikį kartu su tvarumo troškimu paskatino bioekonomikos, dar vadinamos aplinkos ekonomika, atsiradimą. Bioekonomika sutelkia dėmesį į tyrimą, kiek gamtos kapitalo reikia tam tikram gyvenimo lygiui palaikyti. Be to, bioekonomistai sutelkia dėmesį į būdus, kuriais žmogaus sukurtas kapitalas gali pakeisti gamtos kapitalą, siekiant pakeisti išeikvotus gamtos išteklius ir tausoti aplinką.