Gangrena yra terminas, naudojamas apibūdinti daugybę būklių, kai audiniai tampa nekroziniai ir suyra. Dažniausiai tai įvyksta kūno galūnėse, pavyzdžiui, pėdose ar rankose, nors kartais tokia nekrozė gali būti aptikta ir kitur. Kai gangrena praeina tam tikrą tašką, pažeistų galūnių amputacija dažnai yra vienintelė išeitis, nors medicinos technologijos tapo geriau sprendžiančios problemą mažiau drastiškais veiksmais. Yra keturi pagrindiniai tipai: šlapias, sausas, dujinis ir vidinis. Iš jų vidinė forma yra gana reta ir dažnai nėra įtraukta į sąrašą, o dujų gangrena yra ypatinga bakterinės infekcijos rūšis, kuri kartais tiesiog priskiriama šlapiajai gangrenai. Tai palieka sausus ir šlapius kaip dvi pagrindines formas.
Sausoji gangrena atsiranda, kai kraujas negali pasiekti kūno dalies, todėl audiniai nebemaitinami. Ši būklė gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, tokių kaip kraujo krešulys arba nepakankama kraujotaka. Diabetikai yra ypač jautrūs, nes jiems dažnai sutrinka kraujotaka. Būklė, kartais vadinama „diabetine pėda“, blogiausiu atveju gali sukelti rimtų problemų, dėl kurių gali prireikti galutinės galūnės amputacijos. Šio tipo gangrena progresuoja lėčiau nei šlapia gangrena, o anksti užklupusi liga gali būti pakeista chirurginiu būdu, kol audinys tampa nekrozinis.
Drėgną gangreną gali sukelti staigus kraujo tekėjimo į vietą nutrūkimas ir vėlesnė infekcija. Tai gali būti stipraus šalčio, karščio ar rimto sužalojimo pasekmė. Klasikinis daugelio žmonių šios būklės įvaizdis kilęs iš senų Vakarų filmų ar filmų apie karą, kai kas nors nušaunamas, o negydoma žaizda užsikrečia ir galiausiai tampa nekrozine. Kai minkštimas tampa nekrozinis, jis turi būti pašalintas iš kūno, kol nekrozė išplis, taikant specialią operaciją arba visišką amputaciją. Anksčiau lervos kartais buvo naudojamos nekrozinei mėsai suryti, ir nors ši praktika kurį laiką buvo neigiamai vertinama, daugelyje šalių ji pradeda atgimti.
Dujų gangrena yra specifinė rūšis, kurią sukelia bakterinė infekcija ir vėlesnis dujų išsiskyrimas audinyje. Dažniausiai už šią ligą atsakingos bakterijos yra Clostridium perfringens, kurios į organizmą patenka iš supančios aplinkos per atviras žaizdas. Dujų gangrena progresuoja itin greitai ir beveik visada yra avarinė situacija. Kartais antibiotikai gali būti naudojami ankstyvosiose stadijose siekiant kovoti su bakterijomis, o tada, jei liga buvo pastebėta pakankamai anksti, galima pašalinti mažas nekrozinio minkštimo kišenes.
Vidinė gangrena yra rečiausias tipas, kai sutrinka įvairių vidaus organų kraujotaka. Dažniausiai tai įvyksta apendiksuose, tulžies pūslėje ar žarnyne ir gali būti itin skausminga bei pavojinga. Jei liga nustatoma anksti, kraujotakos kliūtims pašalinti paprastai naudojama operacija arba vaistai. Vėlesniuose etapuose gali prireikti platesnės operacijos.