Gastrinoma yra gana retas naviko tipas, dažniausiai aptinkamas pirmoje plonosios žarnos dalyje arba dvylikapirštėje žarnoje, o rečiau – kasoje. Pacientai gali turėti kelis mažus navikus arba vieną didelį naviką. Šio tipo navikai išskiria didelius kiekius hormono, vadinamo gastrinu, kuris skatina padidėjusį skrandžio rūgšties gamybą skrandyje; tai paprastai žinoma kaip Zollinger-Ellison sindromas. Dauguma gastrinomų tampa vėžinėmis, tada jos dažnai plinta į aplinkinius audinius ir organus, pavyzdžiui, kepenis.
Žmonės, sergantys gastrinoma, paprastai turi didelių opų skrandyje ir plonojoje žarnoje dėl gastrino sukeltos didelės skrandžio rūgšties sekrecijos. Tai dažnai sukelia pilvo skausmą. Jie taip pat dažnai turi stiprų viduriavimą, atsirandantį dėl per didelio rūgšties gamybos, taip pat gali pasireikšti pykinimas ir vėmimas. Nors pagrindinis tikslas yra gydyti gastrinomą, kuri yra simptomų šaltinis, protonų siurblio inhibitoriai arba PSI taip pat gali būti naudojami skrandžio rūgšties gamybai kontroliuoti.
Kai kuriems pacientams, sergantiems gastrinomomis, jos atsiranda dėl didesnės problemos, žinomos kaip daugybinė endokrininė neoplazija arba MEN. Tie, kurie serga MEN, kenčia nuo įvairių sindromų, sukeliančių navikus keliose skirtingose endokrininės sistemos srityse. Gastrinomos dažnai siejamos su 1 tipo MEN, kai navikai taip pat randami hipofizėje ir prieskydinėse liaukose.
Norėdami diagnozuoti gastrinomą, gydytojas paprastai pirmiausia norės suprasti paciento istoriją. Gastrinomos dažnai pasireiškia pasikartojančia pepsine opa arba Zollingerio-Ellisono sindromu, todėl pacientai, turintys šių problemų, dažniau jais sirgs. Tada bus atliktas kraujo tyrimas, siekiant išanalizuoti paciento gastrino lygį, kad būtų galima patvirtinti diagnozę. Tada, norint patvirtinti naviko ar navikų vietą, gali būti naudojami vaizdavimo metodai, tokie kaip kompiuterinė tomografija, PET skenavimas arba arteriografija.
Gastrinomos gydymas paprastai apima operaciją. Dėl tikimybės, kad navikai taps vėžiniais, dažniausiai juos būtina pašalinti. Jei skirtingose vietose yra daug navikų, gali prireikti skirtingų chirurginių procedūrų. Jei navikai nedideli, gali būti įmanoma pašalinti tik auglius iš kasos, dvylikapirštės žarnos ar retkarčiais iš kitų aplinkinių audinių. Dėl didesnių navikų gali tekti pašalinti ir dalį kasos.