Gavėjas yra asmuo, kuriam turi būti pristatyta prekių siunta. Jis arba ji turi tam tikras teisines teises ir pareigas, kurios yra išdėstytos įstatyme. Kadangi prekės dažnai gabenamos tarptautiniu mastu, tarptautinė teisė yra susijusi su gavėjų specifika ir jų darbo ypatumais, tačiau šalyse nacionalinė teisė dažnai yra konkretesnė. Priešingas vaidmuo yra siuntėjas, asmuo, kuris siunčia prekes.
Dažnai siuntėjas yra pardavėjas, o gavėjas – pirkėjas, nors taip būna ne visada. Kadangi nerimaujama, kaip bus sekama siunta, jie dokumentuojami naudojant važtaraštį, kuriame nurodoma, kas ir iš kur atkeliauja siunta, kas ir kur siunčiama. Asmuo, kuris turi priimti siuntą, yra nurodytas važtaraštyje, siekiant užtikrinti, kad siunta bus pristatyta tam asmeniui ir tik tam asmeniui, nebent jis turi įgaliotą atstovą. Tai sumažina riziką, kad siuntą perims trečioji šalis.
Gavėjas yra teisiškai atsakingas už prekes muitinės deklaracijų pildymu, mokesčių ir muitų mokėjimu bei kitais teisiniais klausimais. Siuntėjas išlaiko nuosavybės teisę į prekes, kol už jas sumokama, tačiau tada nuosavybės teisė į prekes pereina. Jei gavėjas nesumoka ar nevykdo kitų sutartinių įsipareigojimų, siuntėjas gali pareikšti ieškinį ir grąžinti prekes.
Tikimasi, kad gavėjai laikysis įstatymų, kai kalbama apie tai, kokias prekes jie gauna. Žmonės, kurie sąmoningai gauna paketus, kuriuose yra nelegalių medžiagų, gali būti apmokestinti, nors gali pasitaikyti atvejų, kai siuntos sulaikomos ir keičiamos. Siuntėjai turi išsamiai dokumentuoti siuntos turinį, kad užtikrintų, jog ją priimantis asmuo turėtų kontrolinį sąrašą, kuriuo būtų galima patvirtinti, kad siunta baigta. Šie dokumentai taip pat gali būti naudojami siekiant įrodyti, kad siunta buvo pakeista nuo siuntos pradžios iki paskirties vietos.
Siuntimo įmonės paprastai nepristato siuntos, nebent paskirtasis gavėjas arba pripažintas agentas atvyks pasirašyti. Tai daroma siekiant apsaugoti siuntėją nuo teisinės atsakomybės, kuri gali kilti dėl pamestų, pavogtų ar sugadintų krovinių. Tačiau gali būti aplinkybių, kai galima susitarti dėl kitokių susitarimų; įmonės, pristatančios pakuotes į namus, gali atiduoti pakuotes be parašo, pavyzdžiui, jei siuntėjas nurodė, kad tai priimtina.