Kas yra gebėjimas stoti prieš teismą?

Kompetencija stoti prieš teismą yra standartas, kurio turi būti laikomasi, jei kas nors nori stoti prieš teismą. Jei asmuo yra kompetentingas stoti prieš teismą, tai reiškia, kad jis supranta proceso tikslą ir pobūdį ir gali padėti gynybai. Jei kas nors neatitinka šio standarto, procesas nutraukiamas. Jungtinėse Valstijose buvo nuspręsta, kad kompetencija stoti prieš teismą yra tinkamo teisinio proceso aspektas, o daugelis kitų šalių taip pat turi panašią apsaugą.

Jeigu bet kuriuo baudžiamojo proceso momentu kyla abejonių dėl kaltinamojo kompetencijos stoti prieš teismą, turi būti atliktas kompetencijos vertinimas. Dažna priežastis suabejoti kieno nors kompetencija yra psichikos liga, dėl kurios kam nors gali būti sunku suprasti procesą arba kuri trukdytų pasirengti gynybai. Žmonės su intelekto negalia taip pat gali būti laikomi nekompetentingais stoti prieš teismą.

Kompetencijų vertinimo metu psichikos sveikatos specialistas susitinka su atsakovu. Vertinimas skirtas patikrinti, ar atsakovas atitinka racionalumo standartą, ar ne, ir gali suprasti, kodėl vyksta procesas, kaip jis bus vykdomas ir kokios gali būti proceso pasekmės. Taip pat gali būti paprašyta surengti kompetencijos klausymus prieš kas nors atsisakant įstatyminių teisių, siekiant patvirtinti, kad asmuo supranta šias teises ir kas atsitinka, kai jų atsisakoma ir kai kas nors nori pripažinti savo kaltę.

Intelekto negalia ar psichikos liga nebūtinai reiškia, kad bus suabejota asmens kompetencija stoti prieš teismą arba kad kažkas negali būti teisiamas. Tai gali nustatyti tik įvertinimas. Tačiau kai kurie teismai buvo kritikuojami dėl to, kad asmenys, kurie, atrodo, stokoja supratimo apie procesą, teisia žmones, kurie teigė, kad kompetencijos nagrinėjimas nebuvo pakankamai platus arba atliktas netinkamai. Žmonės, nerimaujantys, kad kompetencijos klausymai gali būti panaudoti kaip gynybos vilkinimo ar stabdymo taktika, išreiškė susirūpinimą ir iš kitos perspektyvos.

Kompetencija stoti prieš teismą kartais lyginama su gynyba nuo beprotybės, tačiau šios dvi sąvokos yra skirtingos. Beprotybės gynybą proceso metu naudoja asmuo, kuris buvo pripažintas kompetentingu stoti prieš teismą. Šioje gynyboje teigiama, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis nebuvo sveiko proto ir neturi būti kaltas dėl beprotybės, nes kaltinamasis nesuvokė savo veiksmų pasekmių. Šiais atvejais teisiamojo psichinė būsena bylos nagrinėjimo metu leidžia jam pasikonsultuoti su advokatu, suprasti kaltinimus ir procesą bei dalyvauti nagrinėjant bylą.