Gebėjimų brandos modelio integravimas yra sistema, naudojama siekiant integruoti kelis metodus, siekiant pagerinti organizacijos veiklą. Modelis taikomas konkrečiam procesui, kurį atlieka organizacija, pavyzdžiui, kuriant naujus produktus ar pasirenkant tiekėją. Sistema nustato penkis etapus, apibūdinamus kaip brandos lygiai, kurie apibrėžia, kaip gerai veikia procesas.
Gebėjimų brandos modelio integravimas visus proceso elementus suskaido į proceso sritis. Kiekvienas iš jų susijęs su tam tikru proceso elementu. Idėja yra ta, kad tai ne tik veikia kaip kontrolinis sąrašas sprendžiant visus proceso elementus, bet ir padeda sujungti atitinkamus patobulinimus, kad jie vienas kitą papildytų ir sujungtų.
Yra 16 pagrindinių proceso sričių, kurios naudojamos visais pajėgumų brandos modelio atvejais. Tada yra kitos proceso sritys, priklausomai nuo to, kuriai iš trijų kategorijų arba „žvaigždynų“ procesas patenka. Šios kategorijos yra įsigijimas, plėtra ir paslaugos.
Tikslų pasiekimai kiekvienai proceso sričiai priskiriami vienam iš penkių brandos lygių, pradedant nuo pirminio lygio, kuriame procesas nekontroliuojamas ir įmonė reaguoja į įvykius. Antrame lygyje procesas yra geriau valdomas ir yra sukurtas atsižvelgiant į konkretų projektą, o ne „vienas dydis tinka visiems“. Trečiame lygyje procesas patobulintas taip, kad jis taptų aktyvus, o ne reaktyvus. Ketvirtajame lygyje procesas matuojamas ir kontroliuojamas. Penktame lygyje procesas yra kontroliuojamas, o pagrindinis dėmesys skiriamas tobulėjimui.
Pajėgumų brandos modelio integravimo koncepcija kilusi iš JAV Gynybos departamento finansuojamų tyrimų. Tyrimas paskatino Carnegie Mellon universiteto Programinės įrangos inžinerijos instituto sukūrimą. Universitetas turi tam tikras intelektinės nuosavybės teises į terminą „Gebėjimų brandos modelis“, kuris apibūdino pradinę sistemą, sukurtą iš tyrimo. Gebėjimo brandos modelio integravimas reiškia modelius, kurie buvo pritaikyti ir patobulinti pagal šią pradinę sistemą.
Yra keletas kritikos dėl pajėgumų modelio integravimo. Pavyzdžiui, ji ne visada tinka organizacijoms, kurios dar neturi procesais pagrįstos kultūros. Kritikai taip pat teigia, kad sistema yra pernelyg brangi ir sukuria per daug dokumentų.