Gefirofobija yra fobija, pagrįsta tiltų baime. Apskritai, dauguma žmonių, sergančių šia fobija, aiškiai bijo kirsti tiltus. Gefirofobija kilusi iš graikų kalbos žodžių gephyra, reiškiančio tiltą, ir fobas, reiškiančio baimę. Kaip ir daugelio fobijų atveju, tiltų bijantys asmenys paprastai supranta, kad konstrukcijos nekelia realios grėsmės, nors tai nesumažina nuolatinės jų baimės. Daugelis žmonių, sergančių gefirofobija, labai stengsis, kad nesusidurtų su tiltu.
Gefirofobijos priežastis kiekvienam žmogui gali skirtis. Daugeliu atvejų baimė atsiras dėl kažko traumuojančio atsitikimo ant tilto. Pavyzdžiui, automobilio avarija, įvykusi ant tilto ir pasibaigusi mirtimi arba sunkiais sužalojimais, gali priversti bijoti tiltų. Jaunesni vaikai gali bijoti struktūrų vien dėl to, kad tai daro tėvai ar vyresni broliai ir seserys. Neretai asmenys, kurie bijo aukščio, bijo ir tiltų, nes konstrukcijos paprastai yra labai aukšto ūgio.
Gefirofobija, kaip ir visos fobijos, yra nerimo sutrikimo rūšis. Dėl šios priežasties simptomai, kuriuos gali išprovokuoti sąlytis su tiltu, paprastai yra panašūs į klasikinio nerimo sutrikimo simptomus. Artėjant prie tilto žmogus gali imti panikuoti. Jis arba ji gali pradėti hiperventiliuoti, drebėti iš baimės ir gausiai prakaituoti. Daugeliu atvejų, kai tiltas jau buvo perkeltas arba jo nebematoma, baimė atslūgsta.
Dauguma žmonių, kurie bijo tiltų, padarys viską, kas įmanoma, kad išvengtų tiesioginio kontakto su jais. Keliaujant gali tekti pasirinkti ilgesnį maršrutą, kad būtų išvengta tiltų. Tuo pačiu metu, kai tik įmanoma, paprastai bus vengiama vaikščioti tiltais. Kai kuriais atvejais kai kurie žmonės, turintys šios rūšies fobiją, gali būti labiau paveikti tam tikrų tiltų nei kiti. Pavyzdžiui, trumpi tiltai gali būti labiau pakenčiami nei itin ilgi tiltai.
Gefirofobija sergantiems asmenims gali prireikti tiesiog vengti tiltų. Tai gali būti nelabai sunku padaryti asmenims, kuriems retai tenka pereiti tiltus. Deja, paprastas konstrukcijų vengimas gali būti netinkamas asmeniui, kuris dažnai turi liestis su tiltais. Tai gali būti žmonės, gyvenantys netoli tiltų, ir asmenys, kurie turi juos kirsti, kad pasiektų dažnai pageidaujamą vietą, pvz., darbą, mokyklą ar gydytojo paskyrimą.
Kartais gefirofobija sergančiam asmeniui gali tekti apsilankyti pas terapeutą, kuris padėtų jam įveikti šią baimę. Terapeutas gali vesti užsiėmimus, kad išsiaiškintų, kodėl žmogus bijo tiltų. Problemos šaknų sprendimas gali būti terapinis, padedantis žmogui suprasti, kad tiltai nekelia realios grėsmės. Be to, ekspozicijos terapija taip pat gali būti naudinga. Asmuo, kuriam taikomas tokio tipo gydymas, gali būti pakartotinai veikiamas tiltų nekeliančiu grėsmės, kol baimė galiausiai sumažės.