Gėlavandenis biomas yra mažai druskingo arba saldaus vandens vandens biomas, dengiantis penktadalį žemės paviršiaus. Upeliai, upės, pelkės, pelkės, tvenkiniai, ežerai, grioviai, balos ir kanalai sudaro gėlo vandens biomo intakus. Šio biomo gyvūnai ir augalai gali gyventi palei krantą, po atviru vandeniu, vandens paviršiuje arba judėti tarp vandens ir gretimo biomo.
Krituliai ir ištirpęs ledas maitina gėlo vandens biomą. Jis atsakingas už visą pasaulio geriamąjį vandenį, todėl turi būti saugomas ir saugomas. Susijusios ekosistemos priklauso nuo gėlo vandens biomo, kad užbaigtų reprodukcinį ciklą, apsaugotų jas nuo atšiaurių saulės spindulių arba aprūpintų maistinėmis medžiagomis. Nejudančiame vandens telkinyje, kaip ir ežere, pamario zona yra prie kranto ar kranto, o limnetinė – atvirame vandenyje. Šiose zonose paprastai yra skirtinga flora ir fauna.
Gėlavandenio biomo augalai gali augti krante, plūduriuoti vandens paviršiuje arba prisitvirtinti prie povandeninių uolų, nuosėdų ar smėlio grindų. Kai kurie augalai turi plačius, plokščius lapus arba oro užpildytas kapsules, kurios nuolat svyruoja ant paviršiaus. Mažos dumblių šakelės plūduriuoja ir laisvai dauginasi kaip reikšminga biomasė. Kitos rūšys turi stiprias arba lipnias šaknis, kurios prisitvirtina prie dugno, kad būtų saugios greitai judančiame vandenyje. Kaukės, rėžiukai ir įvairios žolės auga pelkėtuose krantuose, kur jų šaknys gauna daug drėgmės, bet jų nenuplauna srovė.
Gyvūnai prisitaikė plaukti, slidinėti ar bristi po gėlo vandens biomą. Žinduoliai, tokie kaip barsukai, ūdros ir audinės, stato namus prie vandens ir minta žuvimis. Varliagyviai ir ropliai, tarp jų rupūžės, varlės, aligatoriai, krokodilai, salamandros ir tritonai, dalį savo gyvenimo praleidžia po vandeniu kaip kiaušinius ir buožgalvius, o dalį – ant žemės, būdami suaugę. Žuvys, tokios kaip upėtakiai ir ešeriai, yra būtina ekosistemos dalis. Jie minta daugybe vabzdžių, tokių kaip vandens vabalai, uodai ir laumžirgiai. Kai kurie vabzdžiai, pavyzdžiui, čiuožėjai, yra skirti čiuožti tvenkinių paviršiumi. Tam tikri vorai gali net pasiimti oro burbuliukus po vandeniu, kad galėtų kvėpuoti.