Gelžbetonis yra betonas, sumaišytas su labai stipriomis medžiagomis, kurios padidina betono stiprumą įtempus, todėl sumažėja tikimybė, kad jis suges. Gelžbetonio kūrimas prasidėjo 1800-ųjų viduryje ir pasirodė esąs revoliucinė pastatų projektavimo naujovė. Šiandien gelžbetonis yra viena iš labiausiai paplitusių statybinių medžiagų pasaulyje tiek visam pastatui, tiek pagrindiniams konstrukciniams elementams, kurie turi atlaikyti didelę apkrovą.
Tam tikras gelžbetonio tipas, žinomas kaip gelžbetonis, yra sutvirtintas metaliniais strypais, plokštėmis arba tinkleliais. Kitos medžiagos, įskaitant plastiką, pluoštą ir stiklą, taip pat gali būti naudojamos betonui stiprinti. Šios alternatyvios medžiagos gali būti naudojamos aplinkoje, kurioje pageidaujamos specifinės savybės, pvz., skaidrumas radijo bangoms ir atsparumas skilimui, kur reikia betono drožlių ar drožlių. Paprastai betono viduje esanti šarminė aplinka apsaugo armuojančias medžiagas, tačiau, jei kyla problemų, medžiagas taip pat galima apdoroti taip, kad jos būtų atsparios korozijai.
Ši statybinė medžiaga turi būti kruopščiai suprojektuota. Jei jis nėra pakankamai sustiprintas, betonas gali būti silpnas ir gali sugesti. Kita vertus, per daug apkrovus betoną sutvirtinančiomis medžiagomis, jis gali tapti nelankstus ir trapus. Dirbdami su betonu, žmonės turi nueiti ploną liniją, kuri leistų betonui atsispirti įtampai ir stresui, tuo pačiu užtikrinant tam tikrą lankstumą, kuris leistų jam pasiduoti, kol jis nesulūžtų ar sugestų kitais būdais.
Gelžbetonis yra populiari statybinė medžiaga, nes yra labai tvirta, lengvai apdirbama ir prieinama. Jis dažniausiai naudojamas pamatams ir konstrukcinėms sienoms, nes gali išlaikyti didelį svorį. Visos konstrukcijos gali būti pagamintos iš betono dėl išlaidų arba siekiant patenkinti konkretų estetinį poreikį. Ši statybinė medžiaga gali būti liejama ir formuojama taip, kaip nėra įmanoma kai kurioms kitoms medžiagoms, suteikiant galimybę sukurti naujovišką ir vizualiai intriguojantį dizainą.
Armatūrai naudojamos medžiagos paprastai yra apytiksliai tekstūruotos, kad betonas visiškai sukibtų. Tai paskirsto įtempius visame betone, sumažindama įtempimo ir įtempimo taškų atsiradimo riziką. Statybininkai turi naudoti betoną, tinkantį naudoti, ir stengtis, kad nekiltų problemų, pvz., prastos kokybės ar blogų kietėjimo sąlygų, kurios gali pažeisti gelžbetonį. Jei betonas kietėja per greitai, netinkamai tvarkomas liejant arba pagamintas iš blogų medžiagų, pradėjus aktyviai naudoti, jis gali sugesti.