Generatyvinė fonologija yra generatyvinės kalbotyros šaka, kuri nustato pagrindines taisykles, reglamentuojančias žodžių tarimą asmens gimtąja kalba. Apskritai generatyvioji kalbotyra remiasi teorija, kad visa žmogaus kalba yra sukurta iš kalbinių struktūrų, kurios gimimo metu yra prijungtos prie smegenų. Žmogui įgyjant savo gimtąją kalbą, suaktyvėja tai konkrečiai kalbai taikomos struktūros. Pagal generatyvinės fonologijos teoriją tada žmogus taip pat įgyja tam tikras taisykles, kokius garsus ir kokiais būdais galima derinti. Fonologija yra glaudžiai susijusi su fonetika, išskyrus tai, kad fonetika reiškia garsus, kurie iš tikrųjų sukuriami kalboje, o ne taisykles, kurios valdo garsus.
Generatyvinės fonologijos rezultatai gali būti matomi iš to, kaip vienas žodis yra kilęs iš kito kalboje. Pavyzdžiui, anglų kalboje priešdėlis „in-“ dažnai naudojamas šakniniam žodžiui, siekiant jį paneigti. Tačiau kai kuriais atvejais šio priešdėlio ir pradinių šaknies garsų derinys sukuria garsų derinį, kuris pažeidžia anglų kalbos fonologijos taisykles, todėl priešdėlis arba šaknis tam tikru būdu pakeičiami. Pavyzdžiui, žodis „material“ tampa „nematerialus“ su priešdėliu „im-“, o ne „in-“, nes [inma] tarimas neleidžiamas. Kažkuriuo metu anglų kalbos kalbėtojai pakeitė šį žodį, kad jis geriau atitiktų jo fonologijos taisykles.
Kiti generatyvinės fonologijos atvejai matomi ne tikrame žodžių daryboje, o jų tarimo būdu. Pavyzdžiui, amerikiečių anglų kalboje yra fonologinė taisyklė, žinoma kaip „plakavimo taisyklė“, kuri teigia, kad garsas [t] tampa atvartu [ɾ] prieš nekirčiuotą balsį. Atvartas tariamas labiau pagal [d] garsą nei [t] garsą. Tai galima pastebėti, kai žodis „kovoti“ [‘fait] tampa „kovotojas“ [‘fai dur] ir praranda kietą [t] garsą.
Generatyvinės fonologijos tyrimai apima fonologinių taisyklių, kurios yra ne taip lengvai pastebimos, nei pirmiau minėti pavyzdžiai, sudarymą tiek anglų, tiek kitomis kalbomis. Noamo Chomsky ir Morriso Halle’o 1968 m. „The Sound Pattern of English“ buvo ankstyviausias išsamus anglų kalbos fonologijos darbas, tačiau vėlesni tyrimai patobulino ir ginčijo kai kurias šio darbo prielaidas. Kai kurie jį naudojo kaip pavyzdį, kuriuo remdamiesi fonologiniais tyrimais kitomis kalbomis.