Genetinė įvairovė – tai tos pačios rūšies populiacijos paveldimų savybių kitimas. Jis atlieka svarbų vaidmenį evoliucijoje, nes leidžia rūšiai prisitaikyti prie naujos aplinkos ir kovoti su parazitais. Jis taikomas prijaukintoms rūšims, kurių įvairovė paprastai nedidelė. Žmonių genetinės įvairovės tyrimas gali padėti tyrėjams suformuoti teorijas apie žmogaus kilmę.
Gyvi daiktai savo ląstelėse turi pagrindines instrukcijas arba brėžinius, skirtus jų pačių vystymuisi. Daugelis šių nurodymų, vadinamų genais, lemia fizines savybes, kurios turi įtakos organizmų sąveikai su aplinka. Tokių savybių skirtumai toje pačioje rūšyje lemia genetinę įvairovę. Kad rūšis prisitaikytų prie nuolat kintančios ekosistemos, turi būti didelė variacija. Tie individai, kuriems būdingos palankios savybės, toliau dauginsis, o tie, kurie nėra linkę perduoti savo savybių daugeliui palikuonių.
Prijaukintos rūšys dažnai turi mažą genetinės įvairovės lygį. Tai sukelia dirbtinė pasėlių ir gyvūnų atranka arba pirmenybinis veisimas, atsižvelgiant į žmonėms patinkančias savybes. Nors tai gali turėti teigiamų trumpalaikių rezultatų, pavyzdžiui, gausesnis derlius, maža naminių rūšių įvairovė kelia pavojų. Naujai išsivysčiusi viruso ar bakterijų grandinė gali labai greitai įsiveržti į beveik identiškų organizmų populiaciją. Pagal šį scenarijų prarandama apsauga, kurią įvairovė paprastai suteikia laukinėms populiacijoms.
Airijos bulvių badą 1845–1852 m. sukėlė parazitas, įsiveržęs į didelę beveik identiškų bulvių populiaciją. Parazitas buvo vandens pelėsis, pavadintas Phytophthora infestans. Dėl šio bado Airijos, kuri buvo labai priklausoma nuo bulvių maistui, gyventojų skaičius sumažėjo 20–25 procentais.
Žmogaus genetinė įvairovė paprastai skiriasi priklausomai nuo populiacijos geografinės padėties. Tai paskatino biologus ir antropologus ištirti šiuos įvairovės lygius, siekdami suprasti žmogaus kilmę. Pavyzdžiui, buvo nustatyta, kad genetinės įvairovės lygis Afrikoje yra didesnis nei daugelyje pasaulio vietų. Iš šių įrodymų mokslininkai sukūrė žmogaus kilmės modelius. Vienas iš tokių pavyzdžių yra neseniai sukurtas modelis „Out-of-Africa“, kuris rodo, kad šiuolaikiniai žmonės turi bendrą kilmę iš Afrikos.
Biologinė įvairovė reiškia visų gyvų būtybių kitimo lygį ekosistemoje. Biologinės įvairovės svarba ekosistemai yra analogiška genetinės įvairovės svarbai populiacijai. Abi įvairovės formos prisideda prie didesnės sistemos sveikatos ir tvirtumo. Kai šie įvairovės lygiai mažėja, abi sistemos yra mažiau pajėgios prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.